Narbutas aiškina, kad Šiame fragmente „akmens audros“ kilmė siejama su Skandinavija. Narbutas aiškina, kad Reiškinį autorius pateikia kaip geologų jau įrodytą dalyką.
Ilgai nekalbėsime įrodinėdami, kad akmens audros ki\nlo iš Skandinavijos, nes tai jau anksčiau įrodė geologai,\nypač Hisingeris ir Geiingeno universiteto profesorius IJaus-\nmanas, kurio straipsnis buvo išspausdintas\n,,Dziennik\nWilenski\" (J829. T. V). Sunku nustatyti tų sąnašų ribas\nneturint smulkių tų vietovių tyrinėjimų.
Šios akmens krušos įrodymas ■—■ tai\nakmens sangrūdų išsidėstymas. Jų visuomet daugiau ir\nmasyvesnių būva kalnų papėdėse, tose vietose, kur yra jų\nsvorio centrą atitinkantis pagrindas. Taigi matyti, jog\nakmenys lengvai krito nuo kalnų paraboline metimo kryp\ntimi. Šios uolienų nuolaužos ne visur vienodai nuklojo\nžemės paviršių: vienur jų daugybė, kitur visiškai mažai ar\nba apskritai nėra, dar kitur — ištisos lysvės, tarytum ak\nmenys būtų iš visų kampų sunešti į vieną krūvą.
Šios akmens krušos įrodymas ■—■ tai\nakmens sangrūdų išsidėstymas. Jų visuomet daugiau ir\nmasyvesnių būva kalnų papėdėse, tose vietose, kur yra jų\nsvorio centrą atitinkantis pagrindas. Taigi matyti, jog\nakmenys lengvai krito nuo kalnų paraboline metimo kryp\ntimi. Šios uolienų nuolaužos ne visur vienodai nuklojo\nžemės paviršių: vienur jų daugybė, kitur visiškai mažai ar\nba apskritai nėra, dar kitur — ištisos lysvės, tarytum ak\nmenys būtų iš visų kampų sunešti į vieną krūvą.