Narbutas aiškina, kad Šiame fragmente „akmens audros“ kilmė siejama su Skandinavija. Narbutas aiškina, kad Reiškinį autorius pateikia kaip geologų jau įrodytą dalyką.
Ilgai nekalbėsime įrodinėdami, kad akmens audros kilo iš Skandinavijos, nes tai jau anksčiau įrodė geologai, ypač Hisingeris ir Geiingeno universiteto profesorius IJausmanas, kurio straipsnis buvo išspausdintas ,,Dziennik Wilenski" (J829. T. V). Sunku nustatyti tų sąnašų ribas neturint smulkių tų vietovių tyrinėjimų.
Šios akmens krušos įrodymas ■—■ tai akmens sangrūdų išsidėstymas. Jų visuomet daugiau ir masyvesnių būva kalnų papėdėse, tose vietose, kur yra jų svorio centrą atitinkantis pagrindas. Taigi matyti, jog akmenys lengvai krito nuo kalnų paraboline metimo kryptimi. Šios uolienų nuolaužos ne visur vienodai nuklojo žemės paviršių: vienur jų daugybė, kitur visiškai mažai arba apskritai nėra, dar kitur — ištisos lysvės, tarytum akmenys būtų iš visų kampų sunešti į vieną krūvą.
Šios akmens krušos įrodymas ■—■ tai akmens sangrūdų išsidėstymas. Jų visuomet daugiau ir masyvesnių būva kalnų papėdėse, tose vietose, kur yra jų svorio centrą atitinkantis pagrindas. Taigi matyti, jog akmenys lengvai krito nuo kalnų paraboline metimo kryptimi. Šios uolienų nuolaužos ne visur vienodai nuklojo žemės paviršių: vienur jų daugybė, kitur visiškai mažai arba apskritai nėra, dar kitur — ištisos lysvės, tarytum akmenys būtų iš visų kampų sunešti į vieną krūvą.