5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už. Upė Nerige, dažnai minima senovi niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija.
Bet jeigu upei Vilijos vardas buvo duotas Vilniaus gyventojų krikšto laikais, valdant Jogailai, tai tas žodis turėtų paeiti nuo W igilja. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jogailos duotoje privilegijoje, kuria dovanojami Paneriai, Vilija yra pavadinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų užkardos, Vigilijos upėje esančios]. Kai kurie mūsų senieji autoriai taip pat rašo - Vigilia, užuot rašę Vilija, pvz., S a r n i c k i s Descriptio veteris et novae Poloniae etc. Dlugošo Edyc. Lips. p. 1926. T. II.
Studija apie Vilniaus atsiradimą. 5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Gal dėl to, kad ta nuostabi upė viliojo ir masino prie savo krantų vienišus, klajojančius po gūdžias girias senovės lietuvius ir jų vaidilas.
Tačiau gali būti dar vienas Neries vardo kilmės šaltinis. Latvių kalboje Nereht reiškia „išgriebti, paplauti". (Stenders Lettisch. Wörterbuch). Iš kur kilo Nehrung arba Nehring - vokiečių kalboje didžiulių smėlio kaupų jūrų įlankose pavadinimas [neringa]. Prūsijos dokumentuose dar XIII amžiuje ji vadinta Neria. Tad, manau, jog lietuviai seniau vadino Vilija, Neris arba Neria todėl, kad ši upė išrausė sau gilią vagą, suformuodama aukštas smėlingas pakrantes. Mūsų kaimiečiai lietuviai taria „Niaris" ir sako, esą lenkiškai jų puikioji upė vadinama Wilja.
Anksčiau kitaip buvo vadinama arba turėjo ir kitą vardą - Neris, nuo to rasi, kad glūdėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia, kad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų atrodė tarsi panirusi - lietuviškai Panerta, nuo ko ją supantys kalnai ir mūsų laikais vadinami Paneriais. Upė Nerige, dažnai minima senoviniame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija. Vygandas ir Lindenblattas, kronikininkai, ją taip pat vadina - Nerga, Nerge, Nerye ir Neria.