5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už. Upė Nerige, dažnai minima senovi niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija.
Bet jeigu upei Vili jos vardas buvo duotas Vilniaus gy ventojų krikšto laikais, valdant Jo gailai, tai tas žodis turėtų paeiti nuo W igilja. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už kardos, Vigilijos upėje esančios]. Kai kurie mūsų senieji autoriai taip pat rašo - Vigilia, užuot rašę Vilija, pvz., S a r n i c k i s Descriptio veteris et no vae Poloniae etc. Dlugošo Edyc. Lips. p. 1926. T. II.
Studija apie Vilniaus atsiradimą. 5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Gal dėl to, kad ta nuostabi upė vi liojo ir masino prie savo krantų vie nišus, klajojančius po gūdžias girias senovės lietuvius ir jų vaidilas.
Tačiau gali būti dar vie nas Neries vardo kilmės šaltinis. Lat vių kalboje Nereht reiškia „išgriebti, paplauti". (Stenders Lettisch. Wörter buch). Iš kur kilo Nehrung arba Ne- hring - vokiečių kalboje didžiulių smėlio kaupų jūrų įlankose pavadi nimas [neringa]. Prūsijos dokumen tuose dar XIII amžiuje ji vadinta Ne ria. Tad, manau, jog lietuviai seniau vadino Vilija, Neris arba Neria to dėl, kad ši upė išrausė sau gilią va gą, suformuodama aukštas smėlin gas pakrantes. Mūsų kaimiečiai lietuviai taria „Niaris" ir sako, esą lenkiškai jų puikioji upė vadinama Wilja.
Anksčiau kitaip buvo vadinama arba turėjo ir kitą vardą - Neris, nuo to rasi, kad glū dėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia, kad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų atrodė tarsi panirusi - lietuviškai - Panerta, nuo ko ją supantys kalnai ir mūsų laikais vadinami Paneriais. Upė Nerige, dažnai minima senovi niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija. Vygandas ir Lindenblattas, kronikininkai, ją taip pat vadina - Nerga, Nerge, Ne- rye ir Neria.