zodyno irasas

Verpėja ir Deivės Valdytojos

5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Verpėją (Werpeja) Narbutas vaizduoja kaip nemarią žmogaus gyvenimo siūlo verpėją, gimus žmogui pradedančią verpti danguje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 141-142

141\n\n## Puslapis 141\n\nVerpėja (VVerpeja)\nNemarioji žmogaus gyvenimo siūlo verpėja.\nLietuviai pažinojo tiktai vienintelę Parką: apie ją skamba\nliaudiškas pasakojimas, žinomas ne tik vietiniams lietuviams,\nbet ir Lietuvos rusinams. Kai tik pasaulyje gimsta žmogus, tuo\njau Verpėja (Werpeja) pradeda verpti danguje jo gyvenimo siū\nlą, kuris baigiasi žvaigžde.

t-002vidutinis

Teodoro Narbuto pasakojime Verpėja ir Deivės Valdytojos vasaros mėnesienos naktimis nužengdavo į slėnius prie upių ir ežerų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 473

Kartais vasaros naktį, mėnuliui šviečiant, tos deivės nužengdavo ant\nžemės, j puikius slėnius, esančius greta upių ir ežerų. Jeigu tose\nvietose jų garbintojai nedidelę aikštelę apdėdavo plokščiais, ta\nrytum atsisėsti skirtais akmenimis (kiekvienas iš jų turėjo savo\nakmenį), tas aptvaras įgaudavo taisyklingo stačiakampio arba\nelipsės formą. Gerbėjai jas galėdavo stebėti iš .tam tikro atstumo,\nbet vargas tam, kuris išdrįsdavo prisiartinti — jos be pasigailė\njimo nužudydavo kiekvieną, kuris įžeisdavo jų garbę.

t-003

Teodoro Narbuto pasakojime Verpėjos ir Deivių Valdytojų garbintojai joms rengdavo plokščiais akmenimis apdėtas aikšteles.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 473

Kartais vasaros naktį, mėnuliui šviečiant, tos deivės nužengdavo ant\nžemės, j puikius slėnius, esančius greta upių ir ežerų. Jeigu tose\nvietose jų garbintojai nedidelę aikštelę apdėdavo plokščiais, ta\nrytum atsisėsti skirtais akmenimis (kiekvienas iš jų turėjo savo\nakmenį), tas aptvaras įgaudavo taisyklingo stačiakampio arba\nelipsės formą. Gerbėjai jas galėdavo stebėti iš .tam tikro atstumo,\nbet vargas tam, kuris išdrįsdavo prisiartinti — jos be pasigailė\njimo nužudydavo kiekvieną, kuris įžeisdavo jų garbę.

t-004vidutinis

Teodoro Narbuto pasakojime Verpėja ir Deivės Valdytojos be pasigailėjimo nužudydavo kiekvieną jų garbę įžeidusį žmogų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 473

Kartais vasaros naktį, mėnuliui šviečiant, tos deivės nužengdavo ant\nžemės, j puikius slėnius, esančius greta upių ir ežerų. Jeigu tose\nvietose jų garbintojai nedidelę aikštelę apdėdavo plokščiais, ta\nrytum atsisėsti skirtais akmenimis (kiekvienas iš jų turėjo savo\nakmenį), tas aptvaras įgaudavo taisyklingo stačiakampio arba\nelipsės formą. Gerbėjai jas galėdavo stebėti iš .tam tikro atstumo,\nbet vargas tam, kuris išdrįsdavo prisiartinti — jos be pasigailė\njimo nužudydavo kiekvieną, kuris įžeisdavo jų garbę.

t-005vidutinis

Žemaitiškas padavimas - tai nimfų bei miti nių senovės Vokietijos herojų puotų susiliejimas bei informacija apie septynias nemirtingąsias verpėjas, tai yra septynias dangaus planetas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 142

Ten liaudis juos vadina „Heiden“, arba „Heunen und Steinbette“. Yra ir įvairių liaudies padavimų. Žemaitiškas padavimas - tai nimfų bei miti nių senovės Vokietijos herojų puotų susiliejimas bei informacija apie septynias nemirtingąsias verpėjas, tai yra septynias dangaus planetas.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kartais vasaros naktį, mėnuliui šviečiant, tos deivės nužengdavo ant že mės, j puikius slėnius, esančius greta upių ir ežerų. Jeigu tose vietose jų garbintojai nedidelę aikštelę apdėdavo plokščiais, ta rytum atsisėsti skirtais akmenimis (kiekvienas iš jų turėjo savo akmenį), tas aptvaras įgaudavo taisyklingo stačiakampio arba elipsės formą. Gerbėjai jas galėdavo stebėti iš .tam tikro atstumo, bet vargas tam, kuris išdrįsdavo prisiartinti — jos be pasigailė jimo nužudydavo kiekvieną, kuris įžeisdavo jų garbę.

t-003Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-003

Susieti teiginiai: t-003