t-001aukstas
Venedų vardą Teodoras Narbutas kildino iš senovės Šiaurės Europos kalbų žodžių Unda, Wend ir Wand.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 97
Šio pavadinimo šaltinis glūdi senovės Šiaurės Eu\n ropos tautų kalbų žodyje Unda, išlikusiame lietuvių kal\n boje Wunduo, vanduo, kilusiame iš Wend, arba Wand,\n senovės vokiečių kalba reiškiančio jūros pakrantę1; sa\n koma, kad Danijoje paprasti žmonės dar lig šiol vadina\n jūrą Wanded2. Apie Pabaltijo venedus Naruševičius rašo:\n „Reikia visų pirma žinoti, jog, venedais buvo vadinama\n ta Europos sarmatų dalis, kuri, gyvendama prie Baltijos\n jūros, turėjo užėmusi plačius kraštus nuo Vyslos, kur da\n bar yra Brandenburgo Prūsija, Žemaitija, Livonija ir to\n liau į Šiaurę“3. Iš čia matome, jog įvairios kilmės gen\n tys, bendrai vadinamos sarmatais, tokį pavadinimą gavo\n todėl, kad gyveno žemame, netolimame nuo jūros ir ly\n giame krašte. Tad nesigilindami, kuriai iš venedų tautų\n iš tikrųjų derėtų priskirti šį pavadinimą, pasakysime, kad\n amžiais, t. y. krikščioniškosios eros pradžioje, venedai\n reiškė tą patį, ką slavams reiškia Nizowcy, pamarėnai, vo\n kiečiams Niderländer, prancūzams Pays-bas, lietuviams\n Zomajten, žemaičiai.