Santrauka
Narbutas Užsparinę (Usparinia) apibūdino kaip žemės ribų deivę, globojusią kampinius kaupus ir sienų neliečiamumą. Narbutas nurodė turįs Vytauto laikų sienų nustatymo dokumentą, kuriame riboženklių neliečiamybė siejama su Užsparos prakeikimu ir Kristaus šventenybe.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Užsparinę (Usparinia) apibūdino kaip žemės ribų deivę, globojusią kampinius kaupus ir sienų neliečiamumą.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas nurodė turįs Vytauto laikų sienų nustatymo dokumentą, kuriame riboženklių neliečiamybė siejama su Užsparos prakeikimu ir Kristaus šventenybe.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas nurodė turįs Vytauto laikų sienų nustatymo dokumentą, kuriame riboženklių neliečiamybė siejama su Užsparos prakeikimu ir Kristaus šventenybe.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Viename senoviškame sienų nustatymo dokumente, ku rio data nežinoma, bet kuris tikrai iš didžiojo kunigaikščio Vy tauto laikų, yra paminėta, kad riboženklių neliečiamybė kaip buvo saugoma Užsparos (Uspary) prakeikimo, taip ir dabar tebūnie Kristaus patepta šventenybe. Šį dokumentą, rašytą ru siškai, turiu rankoje. Ši deivė savo reikšme visiškai tapati romėnų žinomam die vaičiui Quadratus Deus arba Terminus, kurių atvaizdas buvo paprastas, šešiakampiškai tašytas akmuo, dedamas ribų susi kirtimo vietoje.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |