Narbutas raitelių lenktynes prie laidotuvių vietos laikė triznos papročio dalimi, kurią, jo teigimu, žmonės pamėgdžiojo. Narbutas trizną apibūdino kaip kai kurioms lietuvių genties tautoms žinotas apeigas, atliekamas laidojant labai žymius žmones. Narbutas nurodė, kad Lietuvoje gyveno garsi Triznų giminė.
Raiteliai nuo tam tikros vietos leidžiasi lenktynių stulpelio link; tas, kuris prijos pirmasis ir paims pinigą, pelno nemenką šlovę. Jis nesustodamas joja tolyn, rodydamas laimikį, kol išnyksta iš akių; kiti lydi mirusįjį iki laidojimo vietos. Šios lenktynės yra dalis triznos papročio, žmonių pamėgdžiojamo ir mūsų istoriko pastebėto.
Apie tai bus straipsnyje „Kapai“. Pirmiau, straipsnyje „Kabirai“, sakėme, kad kai kurios lietuvių genties tautos žinojo trizną. Tai buvo apeigos, atliekamos laidojant labai žymius žmones.
Pirmiau, straipsnyje „Kabirai“, sakėme, kad kai kurios lietuvių genties tautos žinojo trizną. Tai buvo apeigos, atliekamos laidojant labai žymius žmones.