Narbutas raitelių lenktynes prie laidotuvių vietos laikė triznos papročio dalimi, kurią, jo teigimu, žmonės pamėgdžiojo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 363
Raiteliai nuo tam tikros vietos leidžiasi lenktynių stulpelio link; tas, kuris prijos pirmasis ir paims pinigą, pelno nemenką šlovę. Jis nesustodamas joja tolyn, rodydamas laimikį, kol išnyksta iš akių; kiti lydi mirusįjį iki laidojimo vietos. Šios lenktynės yra dalis triznos papročio, žmonių pamėgdžiojamo ir mūsų istoriko pastebėto.
Narbutas trizną apibūdino kaip kai kurioms lietuvių genties tautoms žinotas apeigas, atliekamas laidojant labai žymius žmones.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 369
Apie tai bus straipsnyje „Kapai“. Pirmiau, straipsnyje „Kabirai“, sakėme, kad kai kurios lietuvių genties tautos žinojo trizną. Tai buvo apeigos, atliekamos laidojant labai žymius žmones.
Pirmiau, straipsnyje „Kabirai“, sakėme, kad kai kurios lie tuvių genties tautos žinojo trizną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 367
Pirmiau, straipsnyje „Kabirai“, sakėme, kad kai kurios lietuvių genties tautos žinojo trizną. Tai buvo apeigos, atliekamos laidojant labai žymius žmones.
Narbutas nurodė, kad Lietuvoje gyveno garsi Triznų giminė.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.