Šulinys Szulnis

Santrauka

Narbutas šuliniu (Szulnis) vadina prie šventyklų buvusius šventus šaltinius ar šulinius, iš kurių apeigoms semtas vanduo.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas šuliniu (Szulnis) vadina prie šventyklų buvusius šventus šaltinius ar šulinius, iš kurių apeigoms semtas vanduo. global_id t-189348		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas šuliniu (Szulnis) vadina prie šventyklų buvusius šventus šaltinius ar šulinius, iš kurių apeigoms semtas vanduo.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Prie visų šventyklų būdavo šaltiniai arba tam tikri šventieji šuliniai, iš kurių semdavo vandenį, reikalingą apeigoms. Jame apiplaudavo atnašaujamus gyvulius. Tas vanduo buvo laiko­ mas švarinančiu, nuvalančiu nuodėmes. Pakankamai žinių apie tai paliko Adomas Bremenietis, o Dusburgietis24 priduria, kad krikščionims jokiu atveju nebuvo leidžiama prieiti prie tokių šaltinių. Toks šaltinis vadinosi šulinys (Szulnis).

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai