Vilniaus pranciškonų vienuo- 28 ## Puslapis 45 I KNYGA paskutinės iš Europos besitraukiančios stabmeldystės, sto jusios prieš Romos tikėjimo skelbėjus, pastangos buvo be vaisės. Algirdas, didžiulių pagoniškų kraštų valdo vas, negalėjo naikinti vyravusios re ligijos, tautos religijos, šventovės, juk nebuvo užsimojęs vykdyti vi suotinės reformos, ko vėliau ėmėsi Jogaila, ir tai tik dėl to, kad paten kintų vieno iš savo vasalų norą.
Tačiau pastarieji 1341 metais, į Vilnių atvykus totoriams, pažadėjusiems pagalbą Algirdui kažkokiame žygyje, šiuos pagonis sukurstė pulti pranciškonus ir kartu su jais užpuolę naują vienuolyną, visus 36 vienuolius ir su jais sykiu Goštautą nukankino. Vilniaus pranciškonų vienuo- 28 ## Puslapis 45 I KNYGA paskutinės iš Europos besitraukiančios stabmeldystės, stojusios prieš Romos tikėjimo skelbėjus, pastangos buvo bevaisės. Algirdas viešai nubaudė to žiauraus poelgio vadeivas ir liepė paskelbti visame krašte valią nevaržomiems gyventi visiems krikščionių vienuoliams ir laisvę išpažinti savo tikėjimą.
Algirdas, didžiulių pagoniškų kraštų valdo vas, negalėjo naikinti vyravusios re ligijos, tautos religijos, šventovės, juk nebuvo užsimojęs vykdyti vi suotinės reformos, ko vėliau ėmėsi Jogaila, ir tai tik dėl to, kad paten kintų vieno iš savo vasalų norą.
Algirdas, didžiulių pagoniškų kraštų valdovas, negalėjo naikinti vyravusios religijos, tautos religijos, šventovės, juk nebuvo užsimojęs vykdyti visuotinės reformos, ko vėliau ėmėsi Jogaila, ir tai tik dėl to, kad patenkintų vieno iš savo vasalų norą. Toleravo Algirdas krikščionybę ir tikriausiai išmanė pravarčius jos padarinius esant; tačiau dar nebuvo atėjęs laikas Perkūno garbinimą užginti, todėl pagonių šventyklos negalėjo būti pakeistos krikščionių bažnyčiomis. Tačiau Šv.