zodyno irasas

Slenkstis Slynksnis-Perlevenu

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Slynksnį-Perlevenu (Slynxnis-Perlewenu) apibūdina kaip bendrą namų dievaitį ir žemdirbio nuosavybės globėją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 160

Slynksnis-Perlevenu (Slynxnis-Perlewenu)\nBendras namų dievaitis, namų ir žemdirbio nuosavybės glo\nbėjas. 2\n2\nUkrainos slavai turėjo krikšto vardą Kūnas; tokį vardą turėjo\ntėvas kazokų atamano, kuris vadinosiPiotrKunasowicz Sahaidaczny.\nStrijkovskis tvirtina, kad Kūnas yra tas pats, kaip Kononas. Lietuvių\nkalba Kūnas reiškia kūną, mėsą.

t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad Slynksniui-Perlevenu vieta būdavusi skiriama virš slenksčio arba virš prieangio durų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 160

Šį die vaitį garbino visiškai taip pat, kaip slavų Pokuitį, skirtumas tik tas, kad vieta jam būdavo skiriama ne kampe, kaip Rusioje, kur ir dabar kabinami šventieji paveikslai, bet virš slenksčio, o jeigu lūšnelė apšildoma be kamino, išvesto per stogą, tai iš lauko pusės virš prieangio durų. Tačiau nesame tikri, kaip tas dievaitis buvo vaizduojamas; atrodo, tai buvo įpjautas medyje arba lentelėje tam tikras ženklas arba mitinis hieroglifas. Slenkstis lietuviškai yra Slymcnis, arba, kitų tarimu, Smirvcnis. Lietuviai kaimiečiai iki šiol savitai gerbia šią vietą kiekvienoje patalpoje: palieti ką nors nešvaraus ant slenksčio, kapoti mal kas laikoma Dievo įžeidimu3.