Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Šio proceso ankstyvąja apraiška laikoma šaltiniuose minima Nadruvos Romuva ir jos krivis. Šis leidinys papildomai išryškina Romuvos vardo variantų šeimą, jos kaip baltų religinio centro apibūdinimą ir lokalizacijos nebeatsekamumą.
Patikrinti teiginiai
Romuva Nadruvoje ir jos krivis laikomi ankstyva pagonybės virtimo institucine religija apraiška.
Tai- gi valstybė iš viršaus lyg ir turėjo bandyti paspartinti pagonybės virtimo institucine religija procesą. Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį. Tai jau turėtų būti savarankiška institucija, matyt, išlaikoma iš dovanų.
Ilgainiui įsivyravo nuomonė, kad Nadruvos Romovės, arba Romuvos, vieta nebeatsekama.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1—9). Ilgainiui įsivyravo nuomonė, kad Nadruvos Romovės resp. Romuvos vieta apskritai nebeatsekama.
Šio leidimo komentare `Romovė`, `Romuva`, `Romow`, `Rômowe` ir `Romava` siejamos su prūsų, lietuvių ir kitų baltų religiniu kulto centru.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
204 Romovė resp. Romuva (D. Romow, Jer.— Rômowe), Romava, pasak Dusburgiečio,— prūsų, lietuvių ir kitų baltų religinio kulto centras.
Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis.
Kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra, žynys įsikūrė silpniausios genties (Nadruvos) teritorijoje; tai primena senovės graikų amfiktioniją – polių sąjungą, sudarytą tarpgentinėje teritorijoje esančiai šventovei ginti. Ro- muvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis. Jos garbinimas susijęs su Lietuvoje išplitusiais Aukuro kalnais ir akmenimis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 2 | 2 |