Santrauka
Šio proceso ankstyvąja apraiška laikoma šaltiniuose minima Nadruvos Romuva ir jos krivis. Šis leidinys papildomai išryškina Romuvos vardo variantų šeimą, jos kaip baltų religinio centro apibūdinimą ir lokalizacijos nebeatsekamumą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis. | c-001 | |
| t-002 Šio leidimo komentare `Romovė`, `Romuva`, `Romow`, `Rômowe` ir `Romava` siejamos su prūsų, lietuvių ir kitų baltų religiniu kulto centru. | c-002 | |
| t-003 Šio leidimo komentare pabrėžiama, kad Nadruvos Romovės vieta laikoma nebeatsekama. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra, žynys įsikūrė silpniausios genties (Nadruvos) teritorijoje; tai primena senovės graikų amfiktioniją – polių sąjungą, sudarytą tarpgentinėje teritorijoje esančiai šventovei ginti. Ro- muvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis. Jos garbinimas susijęs su Lietuvoje išplitusiais Aukuro kalnais ir akmenimis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Komentare išvardijami Romuvos vardo variantai ir ji apibrėžiama kaip baltų religinio kulto centras.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
204 Romovė resp. Romuva (D. Romow, Jer.— Rômowe), Romava, pasak Dusburgiečio,— prūsų, lietuvių ir kitų baltų religinio kulto centras.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nadruvos Romovės vieta komentare laikoma nebeatsekama.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1—9). Ilgainiui įsivyravo nuomonė, kad Nadruvos Romovės resp. Romuvos vieta apskritai nebeatsekama.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |