Santrauka

Narbutas Romovės mitologinį pavadinimą siejo su ąžuolo šventumu ir aiškino jį kaip susilaikymo, pamaldumo bei taikos vietą. Narbutas rašė, kad Dusburgietis Romovę vaizdavo kaip kadaise Prūsijoje buvusį šventą miestą ir krivio buveinę. Narbutas teigė, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais Romovių būta keliose vietose ir jose gyveno atskiri kriviai.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas Romovės mitologinį pavadinimą siejo su ąžuolo šventumu ir aiškino jį kaip susilaikymo, pamaldumo bei taikos vietą.
global_idt-189138
c-001
t-002 Narbutas rašė, kad Dusburgietis Romovę vaizdavo kaip kadaise Prūsijoje buvusį šventą miestą ir krivio buveinę.
global_idt-189139
c-002
t-003 Narbutas teigė, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais Romovių būta keliose vietose ir jose gyveno atskiri kriviai.
global_idt-189140
c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas teigė, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais Romovių būta keliose vietose ir jose gyveno atskiri kriviai.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Jau mes mūsų istorijos tyrimais įrodėme, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais Romovių būta ne vienoje vietoje ir jose gyveno atskiri kriviai, taigi Dusburgietis apie vieną Nadruvos krivį pasakė tai, kas tiko ir daugeliui kitų. Ar dėl tos klaidos krivis visiškai nustoja egzistuoti? O iš tikrųjų ar dar neužsimena Dusburgietis (dalis III. - Skyrius 252) ir Ko- jalavičius (p. 32,35) apie Romovę, buvusią Lietuvoje ir ar apie tai nekalba senieji padavimai? Taigi, jei tiek Prūsijoje, tiek ir Lietuvoje buvo Romovė arba daug tokių šventovių, jei iš tik­ rųjų krivūlė Prūsų Lietuvoje dar iki šiol neužmiršta, tai ar gali būti didžiai sunku patikėti, kad krivis galėjo atsirasti ir tuose kraštuose ikidusburginiais laikais?

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai