zodyno irasas

Romos tikėjimas

3 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Maskvos valdovas kaltino Aleksandrą įsakius Vaitiekui Taborui ir Juozapui Soltanui raginti Eleną pereiti į Romos tikėjimą. Lietuvos metraštis vaizduoja, kad Algirdo laikais Lietuvoje Romos tikėjimo jau nebuvo, liko vien rusų tikėjimas. Lietuvos metraštis nurodo, kad Vytautas pravoslavų krikšte gavo Jurgio, o „lenkų tikėjimo“ krikšte - Aleksandro vardą.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Maskvos valdovas kaltino Aleksandrą įsakius Vaitiekui Taborui ir Juozapui Soltanui raginti Eleną pereiti į Romos tikėjimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Šis, labiau\ngeisdamas plėsti savo valdas, nei paisyti duoto žodžio\nbei giminystės, ryžosi galop viešai įpilti pasiuntiniams\ntaurę nuodų, kuriuos ligi šiol virino, puoselėdamas šir­\ndyje slaptus kėslus. Be reikalo, tarė, minimos čia su­\ntartys, kurios, tiek kartų Aleksandro sulaužytos, seniai\nneturinčios jokios vertės. Juk jis įsakęs Vilniaus vys­\nkupui Vaitiekui Taborui ir\nP a sk elb ia\nA le k sa n d -\nSmolensko\nJuozapui Solta-\nrui karą\nnui ne kartą raginti Eleną\npereiti į Romos tikėjimą; li­\ngi šiol rūmuose nesanti pastatyta Elenos reikalams\nkoplyčia; rusai verčiami atsisakyti prosenelių tikėjimo\nir todėl kai kurie, norėdami išvengti šitokios nuodė­\nmės, ieškosi prieglobsčio Maskvoje.
t-002vidutinis

Lietuvos metraštis vaizduoja, kad Algirdo laikais Lietuvoje Romos tikėjimo jau nebuvo, liko vien rusų tikėjimas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

76\n\n## Puslapis 72\n\n22. APIE PODOLĖS KAMENECO SENIŪNĄ PETRĄ GOŠTAUTĄ, \nPIRMĄJĮ LIETUVĮ KATALIKĄ, IR APIE VIENUOLIŲ \nPRANCIŠKONŲ ĮSIKŪRIMĄ VILNIUJE\nKunigaikštis Algirdas, vedęs Vitebsko kunigaikšty­\ntę Julijoną, dėl jos priėmė krikštą ir rusų tikėjimą, \no visi lietuvių didikai pasiliko pagonys. Didysis kuni­\ngaikštis Algirdas jų varu nevarė ir į savo tikėjimą ne­\nvertė, o Romos tikėjimo Lietuvoje jau nebuvo, vien \nrusų.
t-003vidutinis

Lietuvos metraštis nurodo, kad Vytautas pravoslavų krikšte gavo Jurgio, o „lenkų tikėjimo“ krikšte - Aleksandro vardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Vyriausias—Jogaila Vladislovas18; antras — Skirgaila19, trečias — Švitrigaila30, ketvir­ tas— Kaributas21, penktas — Dimitrijus22, Koreco ku­ nigaikštis 23, šeštas — kunigaikštis Vasilijus 24. O didžiojo kunigaikščio Algirdo broliui Kęstučiui, kuris valdė Trakus ir Žemaičių žemę, buvo šeši sū­ nūs25. Pirmas — Vytautas26, o kai krikštijosi pravos­ lavu, buvo jam duotas Jurgio vardas, o kai priėmė len­ kų tikėjimo krikštą, jam davė Aleksandro vardą27. Antras — jo brolis kunigaikštis Andrius Kuprys28, ku­ ris kunigaikščiavo Polocke; trečias — 2ygimantas 29, ketvirtas — Patrikas 30, penktas — Tautvilą 3I, šeštas — Vaidotas32; jie visi trys mirė, jauni būdami, negavę dalių 33.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas