Narbutas Pucio vardą kildino iš „Pučiu“ ir aiškino Puciatus kaip Zefyriukus, o pajūrio gyventojų Bangpūtį siejo su jūros putos plakimu. Jo giminės vadinosi Puciatais (Puciataj).
176\n\n## Puslapis 176\n\nTu man būsi užtvarėlė:\nAuk linksmutė ežioje,\nMalšink troškulį mano ašaromis ir prakaitu,\nKol atjos mano mylimasis.\nTegu tau nepakenkia pikti vėjai,\nTegu lietus nenulenkia iki žemės,\nTegu tave atgaivina Zefyrai,\nMielieji gėlių bičiuliai)\nPavadinimas Pucis kilęs iš Pučiu - pučiu, daugiskaita Pu-\nciataj; tai bus Zefyras ir Zefyriukai.\nPajūrio gyventojai šį dievaitį dar vadino Bangpūčiu (Bang-\nputis), mat manė, kad jis^iš lėto sūpuodamas jūros vandenis,\nkrante suplakdavęs putą .
Pucis (Putys?, Pučiąs, Pucis)\nMalonaus vėjelio dievaitis. Jo giminės vadinosi Puciatais\n(Puciataj).\nApie jį dainuojama lietuviška dainelė; gavau tokį jos ver\ntimą:\nSadzita rutę zieloną,\nPolewala svėmi Izami;\nPlotek byt dla niej ostoną\nBy styriną byla wiankami.