Santrauka
Narbutas plikaisiais kalnais (Lyse góry) vadino slavų šalyse paplitusius, ypač šiaurėje, nuogus ir be medžių aukų kalnus. Narbutas rašė, kad lietuviai turėjo dievams skirtų kalnų, tačiau tikrai lietuviškuose pasakojimuose Plikasis kalnas neminimas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas plikaisiais kalnais (Lyse góry) vadino slavų šalyse paplitusius, ypač šiaurėje, nuogus ir be medžių aukų kalnus.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas rašė, kad lietuviai turėjo dievams skirtų kalnų, tačiau tikrai lietuviškuose pasakojimuose Plikasis kalnas neminimas.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas rašė, kad lietuviai turėjo dievams skirtų kalnų, tačiau tikrai lietuviškuose pasakojimuose Plikasis kalnas neminimas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lietuviai turėjo dievams paskirtų kalnų, tačiau neturime tikrai lietuviškų pasakojimų, kuriuose būtų minimas koks nors Plikasis kalnas. Visa, ką šiuo klausimu žinome iš istorijos, ap siriboja kalnais, ant kurių stovėjo aukurai arba šventyklos. Kal nas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio - šventykla. Vilniaus Plikasis kalnas, ant kurio stovi trys kryžiai, turėjo būti pramintas rusinu - miesto kolonistų, atgabentų iš Lietuvos Rusios kuriant miestą.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |