Santrauka

Narbutas Pergrubę (Pergrubie) apibūdino kaip pavasario, gėlių, daržų ir žmogaus pastangomis gausinamų žemės vaisių deivę. Narbutas Pergrubę tapatino su antikine Flora ir slavų Sieva, o jos atvaizdą siejo su jaunos mergaitės, obuolio ir vynuogių kekės vaizdiniu. Narbutas nurodė, kad Prūsijos lietuviai Pergrubei skirtų aukų apeigų laikėsi dar iki 1530 metų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas Pergrubę (Pergrubie) apibūdino kaip pavasario, gėlių, daržų ir žmogaus pastangomis gausinamų žemės vaisių deivę.
global_idt-189130
c-001
t-002 Narbutas Pergrubę tapatino su antikine Flora ir slavų Sieva, o jos atvaizdą siejo su jaunos mergaitės, obuolio ir vynuogių kekės vaizdiniu.
global_idt-189131
c-002
t-003 Narbutas nurodė, kad Prūsijos lietuviai Pergrubei skirtų aukų apeigų laikėsi dar iki 1530 metų.
global_idt-189132
c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas nurodė, kad Prūsijos lietuviai Pergrubei skirtų aukų apeigų laikėsi dar iki 1530 metų.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Senovės germanai ją vadino H erta, tai yra Motina žeme. Tam tikrą to kulto panašybę Tavernjė (Tavernier) rado net pas čerkesų ir kum anų totorius12 13. Aukų atnašavimo Pergrubei apei­ gų Prūsijos lietuviai laikėsi dar iki 1530 metų; tai liudija liute­ ronų vyskupų Polenco ir Pauliaus Sprito Karaliaučiaus bažny­ čios Agenda.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai