Santrauka
Narbutas Pergrubę (Pergrubie) apibūdino kaip pavasario, gėlių, daržų ir žmogaus pastangomis gausinamų žemės vaisių deivę. Narbutas Pergrubę tapatino su antikine Flora ir slavų Sieva, o jos atvaizdą siejo su jaunos mergaitės, obuolio ir vynuogių kekės vaizdiniu. Narbutas nurodė, kad Prūsijos lietuviai Pergrubei skirtų aukų apeigų laikėsi dar iki 1530 metų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Pergrubę (Pergrubie) apibūdino kaip pavasario, gėlių, daržų ir žmogaus pastangomis gausinamų žemės vaisių deivę.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas Pergrubę tapatino su antikine Flora ir slavų Sieva, o jos atvaizdą siejo su jaunos mergaitės, obuolio ir vynuogių kekės vaizdiniu.
| c-002 | |||
t-003 Narbutas nurodė, kad Prūsijos lietuviai Pergrubei skirtų aukų apeigų laikėsi dar iki 1530 metų.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas nurodė, kad Prūsijos lietuviai Pergrubei skirtų aukų apeigų laikėsi dar iki 1530 metų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Senovės germanai ją vadino H erta, tai yra Motina žeme. Tam tikrą to kulto panašybę Tavernjė (Tavernier) rado net pas čerkesų ir kum anų totorius12 13. Aukų atnašavimo Pergrubei apei gų Prūsijos lietuviai laikėsi dar iki 1530 metų; tai liudija liute ronų vyskupų Polenco ir Pauliaus Sprito Karaliaučiaus bažny čios Agenda.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |