Narbutas Patelą apibūdina kaip skraidančių oro dvasių dievą ir aukščiausiosios kategorijos angelą, kurio stabas stovėjęs Romovėje. Narbutas Potalą sieja su mirties patalu ir spėja, kad šis dievas globojo mirusiųjų deginimo laužus bei pernešdavo vėles į amžiną buveinę.
Patelas (Patelo)\nSkraidančių oro dvasių dievas, savitas aukščiausiosios ka\ntegorijos angelas. Kitaip jį vadinę Pateno, Potelo. Savo stabą\njis turėjo didžiojoje Romovės šventykloje, Perkūno dešinėje.\nJo garbei kiekvienas namuose laikydavo numirėlio kaukolę.\nLasickis jį žino kaip Algį (Algis).
Lietuvių kalboje Potalas reiškia mirties patalą, neštuvus,\nant kurių neša mirusiuosius, katafalką, antikinį Bustum. Tik\nriausiai šio dievo globojami buvo laužai, ant kurių degindavo\nnumirėlius, o jų vėles dievas pernešdavo į amžiną buveinę. Čio\nnykščiams kaimiečiams Poteliszka yra naktinis drugys, Falena\nįnori; jų manymu, jo pavidalu pasirodąs tas mirties angelas,\npagrobiantis vėlę.