Santrauka

Narbutas Patelą apibūdina kaip skraidančių oro dvasių dievą ir aukščiausiosios kategorijos angelą, kurio stabas stovėjęs Romovėje. Narbutas Potalą sieja su mirties patalu ir spėja, kad šis dievas globojo mirusiųjų deginimo laužus bei pernešdavo vėles į amžiną buveinę.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas Patelą apibūdina kaip skraidančių oro dvasių dievą ir aukščiausiosios kategorijos angelą, kurio stabas stovėjęs Romovėje.
global_idt-189236
c-001
t-002 Narbutas Potalą sieja su mirties patalu ir spėja, kad šis dievas globojo mirusiųjų deginimo laužus bei pernešdavo vėles į amžiną buveinę.
global_idt-189237
c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas Potalą sieja su mirties patalu ir spėja, kad šis dievas globojo mirusiųjų deginimo laužus bei pernešdavo vėles į amžiną buveinę.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuvių kalboje Potalas reiškia mirties patalą, neštuvus, ant kurių neša mirusiuosius, katafalką, antikinį Bustum. Tik­ riausiai šio dievo globojami buvo laužai, ant kurių degindavo numirėlius, o jų vėles dievas pernešdavo į amžiną buveinę. Čio­ nykščiams kaimiečiams Poteliszka yra naktinis drugys, Falena įnori; jų manymu, jo pavidalu pasirodąs tas mirties angelas, pagrobiantis vėlę.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai