Santrauka
Narbutas Numėją ir Peskiją apibūdina kaip dievaitį ir jo draugę dievaitę, laikytus svetingumo dievybėmis. Narbutas rašo, kad miestuose buvę svečių namai, vadinti namijomis, arba Numejone, kur svetimšaliai jautėsi saugūs su savo turtu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Numėją ir Peskiją apibūdina kaip dievaitį ir jo draugę dievaitę, laikytus svetingumo dievybėmis.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas rašo, kad miestuose buvę svečių namai, vadinti namijomis, arba Numejone, kur svetimšaliai jautėsi saugūs su savo turtu.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas rašo, kad miestuose buvę svečių namai, vadinti namijomis, arba Numejone, kur svetimšaliai jautėsi saugūs su savo turtu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Būta ir viešo svetingumo, tai yra šventyklose ir šventose giraitėse; ten ne tik žmogus, bet ir kiekvienas gyvas padaras rasdavo prieglobstį nuo persekiojimo. Tikrąja to žodžio pras me tai buvo šventosios slėptuvės,/lz>7«. Miestuose būdavo sve čių namai, vadinti namijomis (Numejone). Juose apgyvendin ti svetimšaliai jausdavosi visiškai saugūs - tiek asmenys, tiek turtas.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |