Narbutas Numėją ir Peskiją apibūdina kaip dievaitį ir jo draugę dievaitę, laikytus svetingumo dievybėmis. Narbutas rašo, kad miestuose buvę svečių namai, vadinti namijomis, arba Numejone, kur svetimšaliai jautėsi saugūs su savo turtu.
Buvo ir keliautojų deivė Vibilia.\nNumėjas ir Peskija (Numejas i Peskia)\nDievaitis ir dievaitė, jo draugė, svetingumo dievybės. Šių\nžodžių prasmė, senosios kalbos aiškinimu5, sutampa su šių die\nvybių pašaukimu, žemaitiškai reiškia Swecias ir [Viešnia.
Būta ir viešo svetingumo, tai yra šventyklose ir šventose\ngiraitėse; ten ne tik žmogus, bet ir kiekvienas gyvas padaras\nrasdavo prieglobstį nuo persekiojimo. Tikrąja to žodžio pras\nme tai buvo šventosios slėptuvės,/lz>7«. Miestuose būdavo sve\nčių namai, vadinti namijomis (Numejone). Juose apgyvendin\nti svetimšaliai jausdavosi visiškai saugūs - tiek asmenys, tiek\nturtas.