Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir že mės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą, miestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau baronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius ir nuo pat X. Municipaliniai nuostatai Kas tilijoje, žinomi jau nuo 1020 metų, beveik vienu amžiumi ap lenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.
Kitaip klostėsi Ispanijoje, kur po maurų išvarymo Kastilijos bajorija į naujai pastatytus arba iš saracėnų išvaduotus miestus kvietė krikščionis, kad juose įsikūrę ateityje laiduotų šaliai saugumą nuo kitatikių. Tačiau Kastilijos miestiečiai nepirkįnėjo iš savo ponų jokių privilegijų, jų kūrimosi pradžia buvo netgi garbingesnė: mat Ispanijoje kūrėsi miestų municipalitetai ir, remiantis senuoju vestgotų Kodeksu, pareigūnams buvo suteikiama ypatingų teisių, vien tik norint sustiprinti gynybos priemones saugantis nuo vis dar grėsmingų maurų. Municipaliniai nuostatai Kastilijoje, žinomi jau nuo 1020 metų, beveik vienu amžiumi aplenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.
Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir žemės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą, miestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau baronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius ir nuo pat X amžiaus pradžios savo žiauriais pasalūniškais išpuoliais žlugdė miestus. Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai tarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale prieš jų feodalinius valdovus. Pastarųjų miestams suteikiami municipaliniai liudijimai būdavo tik taikos sutartys, kur dažniausiai nugalėtojai, tai yra miestai, diktuodavo sąlygas nugalėtiems baronams.