Sąvoka

Municipalinė teisėtvarka municipaliniai nuostatai

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Kastilijoje municipaliniai nuostatai buvo žinomi jau nuo 1020 m. ir beveik vienu amžiumi aplenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 20

Kitaip klostėsi Ispanijoje, kur po maurų išvarymo Kastilijos bajorija į naujai pastatytus arba iš saracėnų išvaduotus miestus kvietė krikščionis, kad juose įsikūrę ateityje laiduotų šaliai saugumą nuo kitatikių. Tačiau Kastilijos miestiečiai nepirkįnėjo iš savo ponų jokių privilegijų, jų kūrimosi pradžia buvo netgi garbingesnė: mat Ispanijoje kūrėsi miestų municipalitetai ir, remiantis senuoju vestgotų Kodeksu, pareigūnams buvo suteikiama ypatingų teisių, vien tik norint sustiprinti gynybos priemones saugantis nuo vis dar grėsmingų maurų. Municipaliniai nuostatai Kastilijoje, žinomi jau nuo 1020 metų, beveik vienu amžiumi aplenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.

t-002

Municipaliniai liudijimai dažniausiai buvo taikos sutartys, kuriose miestai diktuodavo sąlygas nugalėtiems baronams.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 20

Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir žemės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą, miestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau baronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius ir nuo pat X amžiaus pradžios savo žiauriais pasalūniškais išpuoliais žlugdė miestus. Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai tarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale prieš jų feodalinius valdovus. Pastarųjų miestams suteikiami municipaliniai liudijimai būdavo tik taikos sutartys, kur dažniausiai nugalėtojai, tai yra miestai, diktuodavo sąlygas nugalėtiems baronams.