Santrauka

Komentare aiškinama, kad Narbutas žodį „maldauninkas“ galėjo nugirsti kaip „mildauninkas“ ir iš jo padaryti deivės Mildos vardą. Narbutas Mildą, dar vadintą Aleksota, apibūdino kaip meilės ir piršlybų deivę, kuriai buvęs skirtas balandžio mėnuo. Narbutas rašė, kad Kauno apylinkėse mildauninkais vadinti meilėje padedantys kerėtojai.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Komentare aiškinama, kad Narbutas žodį „maldauninkas“ galėjo nugirsti kaip „mildauninkas“ ir iš jo padaryti deivės Mildos vardą.
global_idt-189203
c-001
t-002 Narbutas Mildą, dar vadintą Aleksota, apibūdino kaip meilės ir piršlybų deivę, kuriai buvęs skirtas balandžio mėnuo.
global_idt-189204
c-002
t-003 Narbutas rašė, kad Kauno apylinkėse mildauninkais vadinti meilėje padedantys kerėtojai.
global_idt-189205
c-003
t-004 Narbutas mildauninkus aprašė kaip Kauno apylinkių pasakojimuose minimus kerėtojus arba meilės deivės žynius, padėdavusius meilės reikaluose.
global_idt-189206
c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas mildauninkus aprašė kaip Kauno apylinkių pasakojimuose minimus kerėtojus arba meilės deivės žynius, padėdavusius meilės reikaluose.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kitaip vadinosi Pizio. Iš pasakojimų, surinktų Kauno apylinkėse, aiškėja, kaip jau anksčiau matėme straipsnyje „Milda“, kad buvo tam tikra rūšis kerėtojų, arba meilės deivės žynių, vadintų mildaunin- kais, kurie padėdavo žmonėms meilės reikaluose. Be kitų ke­ rų, jie žinojo tam tikrą sparnuotą nykštuką, vadinamą Kauniu (Kaunis); kerėtojo pasiųstas, jis užpuldavęs jaunuolius, neno­ rinčius pasiduoti meilės vilionėms, ir jų širdis užkrėsdaves mir­ tinais meilės nuodais.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai