Vladislovas Jogaila Merkinėje rašytu aktu kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šventės suteikė Vilniui Magdeburgo teises.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 129-130
Buvo juk tokia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atverčiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dėmesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kaimynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šventės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiūrėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vilioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepaisant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus seniūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su savavališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo arba šiaip vietovė kokiam nors dievaičiui pašvęsta.
Švitrigaila, įžengęs į Lietuvos sostą, nepatvirtino dovanojimų, paremtų Magdeburgo teise.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 230
12 Iš kryžiuočių laiškų, išsaugotų Slaptajame Karaliaučiaus archyve, aiškiai matyti, kad Švitrigaila, įžengęs į Lietuvos sostą, niekam dovanojimų, paremtų Magdeburgo teise, nepatvirtino. Kai rinkau žinias apie daugybę dekretų, susijusių su Lietuvos istorija, niekur, jokiame archyve, man nepasisekė aptikti nė menkiausio ženklo, kad Švitrigaila būtų suteikęs ar patvirtinęs bent kokios rūšies vokišką teisę Lietuvoje. Nepaisant to, ne tik Vilnius, bet ir kiti Lietuvos miestai dar nebuvo praradę savo reikšmės, kadangi net prieš patį Švitrigailos nuopuolį, 1432 metais, Lietuvos ir lietuviškos Rusios kunigaikščiai, bajorai ir miestai raštu prisiekė Prūsijos ordinui tiksliai laikytis su juo sudarytos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos sutarties.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 230
Aplink Polianų dvarą prie Ašmenos buvo rasta daug kartų. 12 Iš kryžiuočių laiškų, išsaugotų Slaptajame Karaliaučiaus archyve, aiškiai matyti, kad Švitrigaila, įžengęs į Lietuvos sostą, niekam dovanojimų, paremtų Magdeburgo teise, nepatvirtino. Kai rinkau žinias apie daugybę dekretų, susijusių su Lietuvos istorija, niekur, jokiame archyve, man nepasisekė aptikti nė menkiausio ženklo, kad Švitrigaila būtų suteikęs ar patvirtinęs bent kokios rūšies vokišką teisę Lietuvoje.
1441 m. Brastoje išleista Kazimiero privilegija Vilniui atkūrė Magdeburgo teises ir nustatė du didžiuosius prekymečius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 240
Kadangi pilietinis karas po Vytauto Didžiojo mirties ir žiauri Žygimanto valdžia buvo Vilniaus miesto valdžios sluoksniuose sukėlę chaosą, nuskurdinę ir palikę be gyventojų miestą, beveik galutinai sugriovę Magdeburgo teisių galią, todėl Kazimieras, įsigilinęs į apgailėtiną savo sostinės būklę, privalėjo atnaujinti anksčiau nustatytą tvarką. Reikšminga jo privilegija, 1441 metais išleista Brastoje, prikėlė Vilniui Magdeburgo teises, nustatė Vilniui du didžiuosius prekymečius, o kas savaitę - įprastus turgus, garantavo miestui didesnes pajamas, dovanodamas jam nemažą žemės plotą, nusidriekusį išilgai miesto sienos palei Viliją, o skersai - nuo Lukiškių priemiesčio iki Velnio, šiandien vadinamo Tauro, kalno30. Vilniaus vaitai ta pačia privilegija įgijo didelę valdžią ir jų aukštai padėčiai būtiną au 29 Žr.
Pirmosios Magdeburgo teisės Lietuvoje būtų pagerinusios miesto būklę, jei vidaus karas nebūtų sukėlęs naujos sumaišties šalyje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 130-131
Karalius šią privilegiją suteikė savo apaštališkosios kelionės po Lietuvą metu. 114 ## Puslapis 131 Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų gerokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos audros.
1492 m. Trakuose Aleksandras privilegija Vilniui suteikė Magdeburgo teises ir laisvę laikyti vaško dirbtuvę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 244-245
228 ## Puslapis 245 III KNYGA Iki tol (1492 m.) didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vilniui duoti dovanojimai buvo ne tik patvirtinti karaliaus Aleksandro, Kazimiero įpėdinio, bet dar pasipildė naujais, turėjusiais gerokai pagyvinti prekybą ir pagerinti šio miesto gyventojų buitį. Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo duotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksandras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas privačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Malmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40.
1441 m. Kazimiero privilegija atnaujino Vilniaus Magdeburgo teises, nustatė du didžiuosius prekymečius ir savaitinius turgus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 240
Tačiau dėl gyvenančių pasiturinčiųjų ir taikos šalyje buvo atstatomi sunykę pastatai, gyvėjo prekyba, o dėl suteiktų laisvių miestiečiams gausėjo žmonių skaičius. Kadangi pilietinis karas po Vytauto Didžiojo mirties ir žiauri Žygimanto valdžia buvo Vilniaus miesto valdžios sluoksniuose sukėlę chaosą, nuskurdinę ir palikę be gyventojų miestą, beveik galutinai sugriovę Magdeburgo teisių galią, todėl Kazimieras, įsigilinęs į apgailėtiną savo sostinės būklę, privalėjo atnaujinti anksčiau nustatytą tvarką. Reikšminga jo privilegija, 1441 metais išleista Brastoje, prikėlė Vilniui Magdeburgo teises, nustatė Vilniui du didžiuosius prekymečius, o kas savaitę - įprastus turgus, garantavo miestui didesnes pajamas, dovanodamas jam nemažą žemės plotą, nusidriekusį išilgai miesto sienos palei Viliją, o skersai - nuo Lukiškių priemiesčio iki Velnio, šiandien vadinamo Tauro, kalno30.
Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408 m., Tykocinui 1426 m., Drachočynui 1429 m. ir Bielskui 1430 m.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 309
O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430 metais^4 ). Apskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo tempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 309
O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430 metais^4 ).
Žygimantas privilegijomis amžiams suteikė miestui vokišką Magdeburgo teisę, nuo seno naudotą Krokuvoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 234
Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papročius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališkųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota teisė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus. Taigi vaitui buvo suteikta tokia galia, kad niekas negalėjo jo į teismą pakviesti, tiktai pats kunigaikštis ir tik raštu, patvirtintu valdovo antspaudu, o ten atsidūręs [vaitas] privalėjo ne kitaip, tik pagal miesto teisę atsakyti ir aiškintis dėl pateiktų priekaištų.
Karinis valdymas, kryžiuočių antpuoliai ir Vilniaus apgultys trukdė įtvirtinti Magdeburgo teises tarp miestiečių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 131-132
Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 metais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Trocensis, bet niekur nėra Dux Lithuaniae. Tik taikos sutartyje tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i gt a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a nito w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1. 44. -- • — 115 ## Puslapis 132 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS toks karinis valdymas, ir dažni kryžiuočių antpuoliai bei miesto apgultys, žinia, anaiptol nepadėjo įtvirtinti naujų Magdeburgo teisių tarp miestiečių.
Pirmosios Lietuvoje Magdeburgo teisės būtų pagerinusios Vilniaus būklę, jei vidaus karas nebūtų sukėlęs naujos audros šalyje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 130-131
114 ## Puslapis 131 Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų gerokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos audros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių.
Žygimantas dviem privilegijomis lotynų ir rusų kalbomis atnaujino ir patvirtino Vilniaus Magdeburgo teises.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 233-234
Vėliau, po keturių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui praneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjūčio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žygimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garantijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vytautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to nedarė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/' Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lotynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gyventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kunigaikščio rankų19. Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papročius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno.
Magdeburgo teisės buvo miestams suteikiamos savivaldybės; pirmasis jas 1387 m. iš Jogailos gavo Vilnius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 309
Miestelėnų luomo susikūrimui irgi Vytauto laikais buvo padėti pagrindai, kai miestams buvo suteiktos pirmos savivaldybės arba taip vad. magdeburgijos. Pirmasis miestas gavęs Magdeburgo teises buvo Vilnius. Tas teises jis gavo 1387 met. iš Jogailos^3 ).
Vytauto laikais kai kuriems iškilusiems Lietuvos miestams buvo suteiktos savivaldybės, vadinamos Magdeburgo teisėmis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 181-182
Todėl tik Vytauto laikais daugiau iškilo Vilnius, Trakai, Brasta, Gardinas, Kaunas. Kai kuriems jų buvo duotos savivaldybės (vadinamosios Magdeburgo teisės). Tačiau tai buvo tik pati miestų kilimo pradžia; jie įsigalėjo daug vėliau.