Santrauka
Lygašonis ir tulisonis Narbutas apibūdina kaip laidotuvių žynius, atlikdavusius apeigas ir pranašaudavusius mirusiojo sielos likimą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Lygašonis ir tulisonis Narbutas apibūdina kaip laidotuvių žynius, atlikdavusius apeigas ir pranašaudavusius mirusiojo sielos likimą.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lygašonis ir tulisonis Narbutas apibūdina kaip laidotuvių žynius, atlikdavusius apeigas ir pranašaudavusius mirusiojo sielos likimą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lygašonys ir tulisonys (Lingussones ir Tilussones) Tai buvo laidotuvių žyniai, kurių pareiga atlikti laidotuvių apeigas ir išpranašauti, kas įvyko mirusiojo sielai po jo mir ties. Pirmieji praminti nuo senovės prūsų žodžio Linguot, tai reiškia skraidyti ore išskleistais sparnais; antrieji - nuo tokios pat kilmės žodžio Tilussut, reiškiančio murmėti. Tad, šitaip su prasdami, kronikininkai sako, esą pirmųjų pareiga buvusi at likti garsines apeigas, kaip antai šaukti, giedoti, brązginti me talinius daiktus, o antrieji šnibždėdavo maldas ir tyloje kalbė davosi su vėlėmis. Apie juos dar kalbėsime straipsnyje „Lai dotuvių papročiai“.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |