Narbutas, remdamasis Rusovu, rašė, kad latvių jaunimas deivę Dahkla garbino kaip laisvės ir vyriškumo globėją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 130
Rusovas sako, kad latvių jaunimas garbino tą deivę, va\ndindamas Dahkla, kaip laisvės ir vyriškumo globėją. Tą patį\nmitą pastebi Stenderis, bet dėl savo keistos etimologizacijos\nsudvejina: vienur vadinaDekkla, kitur - Tikla. Taip pat priski\nria jai nebūdingas ypatybes: kadangi ji buvusi prievartos ne-\npakenčiančio jaunimo deivė, tai painioja ją su Laima.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
127 ## Puslapis 127 Lietuva į.Liethua) Laisvės, malonumų, džiaugsmo deivė. Ją tebežino lietu viai, ypač senojoje Trakų vaivadijoje, latviai ir estai. Anot visų tyrimų, šios deivės ypatybės buvo perimtos iš skandinavų, kurie ją vadino Frėja; ji buvo jūrų ir ugnies dievo, žemiškos laimės, turtų, sostų dalintojo Niordo duktė, o pati buvo laisvės, nepriklausomybės, malonumų, meilės poezijos mo tina *.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis, radau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, ra šytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui 128 ## Puslapis 128 (Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrity je. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įsta tymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus valstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maišti ninkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo didenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti kara liui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės (Lietwii) ženklas. Iš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių suvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinau dodavo laisvės deivės simboliu.