t-001vidutinis
Pirmasis primena jau žinomą pragaro dievą, antrasis užra šas susideda iš dviejų žodžių: Nija reiškė slavų Cereros arba lietuvių Krūminės vardą; Ola lietuviškai - katakomba, pože minis urvas16.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 137
Vaizduojami du asmenys: vyras, viena koja priklaupęs ant kelmo, duoda vainiką moteriai, kuri, apsirengusi kaip žynė, savo ruožtu tiesiajam taurę; tarp jų - ąžuolo šaka su trimis gilėmis; po postamentu, į kurį atsirėmę asmenys, rangosi žaltys. Įskaitomi užrašai rusiškomis raidėmis: Poklus, Nijota. Pirmasis primena jau žinomą pragaro dievą, antrasis užrašas susideda iš dviejų žodžių: Nija reiškė slavų Cereros arba lietuvių Krūminės vardą; Ola lietuviškai - katakomba, požeminis urvas16. Tai bus požeminė Cerera, arba, visiškai graikų mitologijos prasme, - Prozerpina. Taigi medalionas primena jos jungtuves su Plutonu.