Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
3 teiginiai4 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–3 iš 3 teiginių
Ar krivio buvimas dėl to nevykusio palyginimo virto pasaka?
PDF 412
Ar toji istorinė tiesa dėl to tapo abejotina? Ar krivio buvimas dėl to nevykusio palyginimo virto pasaka? Jokiu būdu. Po tūkstančio metų kam nors galbūt ateis į galvą mintis paskelbti Peterburgą apaštalo Petro pilimi, jo pavadinimą palyginti su šv.
Manau, kad šiais argumentais ir šiais galinčių kelti prie kaištų nagrinėjimais išgelbėjau istorinį Prūsijos krivio egzista vimą, apgindamas nuo naujų abejonių, ir drauge patvirtinau senojo kryžiuočių kronikininko Dusburgiečio patikimumą.
PDF 423
Ogi Dusburgietis buvo užsibrėžęs rašyti tai, quae vidi, alia quae audivi ab his, qui viderunt, et interfuerunt, caetera, quae relatione veridica intellexi (ką pats esu matęs, apie ką pasakojo matę ir dalyvavę; [pagaliau] ir apie tai, apie ką sužinojau iš patikimų šaltinių). Todėl vargu ar buvo kokia galimybė Dusburgiečiui dažniau minėti jį savo veikale. Manau, kad šiais argumentais ir šiais galinčių kelti priekaištų nagrinėjimais išgelbėjau istorinį Prūsijos krivio egzistavimą, apgindamas nuo naujų abejonių, ir drauge patvirtinau senojo kryžiuočių kronikininko Dusburgiečio patikimumą. Baigiant šias pastabas, būtų galima pateikti daug pavyzdžių, kaip nepasitvirtindavo naujojo meto nuomonės, kritikuojančios senus dalykus, kai vėlesni atradimai arba blaivesnis įsigilinimas į istorijos faktus įtikino, kad tų jaunų kritikų sprendimai būdavo pernelyg impulsyvūs, dažnai paremti vien „taip man atrodo“ arba noru iškilti su savo nepalenkiama nuomone arba, kas dar blogiau, skatinami tendencingumo, kažkokios įkvėptos tautinės neapykantos.
Narbutas aiškina, kad kronikininkų tyla apie krivį nestebina, nes krivio veikimas dažnai ribojosi vietos vidaus reikalais.
PDF 423
Ogi Dusburgietis buvo užsibrėžęs rašyti tai, quae vidi, alia quae audivi ab his, qui viderunt, et interfuerunt, caetera, quae relatione veridica intellexi (ką pats esu matęs, apie ką pasakojo matę ir dalyvavę; [pagaliau] ir apie tai, apie ką sužinojau iš patikimų šaltinių). Todėl vargu ar buvo kokia galimybė Dusburgiečiui dažniau minėti jį savo veikale. Manau, kad šiais argumentais ir šiais galinčių kelti priekaištų nagrinėjimais išgelbėjau istorinį Prūsijos krivio egzistavimą, apgindamas nuo naujų abejonių, ir drauge patvirtinau senojo kryžiuočių kronikininko Dusburgiečio patikimumą. Baigiant šias pastabas, būtų galima pateikti daug pavyzdžių, kaip nepasitvirtindavo naujojo meto nuomonės, kritikuojančios senus dalykus, kai vėlesni atradimai arba blaivesnis įsigilinimas į istorijos faktus įtikino, kad tų jaunų kritikų sprendimai būdavo pernelyg impulsyvūs, dažnai paremti vien „taip man atrodo“ arba noru iškilti su savo nepalenkiama nuomone arba, kas dar blogiau, skatinami tendencingumo, kažkokios įkvėptos tautinės neapykantos.