Narbutas Gondą (Gondu) apibūdina kaip vestuvinių iškilmių deivę ir vestuvių karalienę, išleidžiančią mergaites už vyrų. Narbutas skiria Gondu nuo karvojaus: Gondu esą puošdavo vestuvių apeigas ir likdavo ant stalo neliestas, o karvojų suvalgydavo.
143\n\n## Puslapis 143\n\nGonda (Gondu)\nVestuvinių iškilmių deivė, vestuvių karalienė, išleidžianti\nmergaites už vyrų.\nJą mini Lasickis; yra tą pati patvirtinančių vestuvinių dai\nnų. Ją kviesdavosi pačios merginos, norėdamos atsikratyti bran\ngios, bet nuobodžios mergystės.
Tokia\nfigūra kaip tik ir vadinasi Gondu; nors visi sako, kad tai karvo\njus, tai yra vestuvių pyragas, įprastas rusinams, iš kurių perim\ntas tas antrasis pavadinimas.\nTačiau lietuviams tie du dalykai visiškai skirtingi. Gondu\nsuteikia vestuvių apeigoms puošnumo, ir jį visuomet palieka\nant stalo neliestą, o tikrąjį karvojų suvalgo.