Gonda Gondu karvojus

Santrauka

Narbutas Gondą (Gondu) apibūdina kaip vestuvinių iškilmių deivę ir vestuvių karalienę, išleidžiančią mergaites už vyrų. Narbutas skiria Gondu nuo karvojaus: Gondu esą puošdavo vestuvių apeigas ir likdavo ant stalo neliestas, o karvojų suvalgydavo.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas Gondą (Gondu) apibūdina kaip vestuvinių iškilmių deivę ir vestuvių karalienę, išleidžiančią mergaites už vyrų. global_id t-189224		c-001
t-002 Narbutas skiria Gondu nuo karvojaus: Gondu esą puošdavo vestuvių apeigas ir likdavo ant stalo neliestas, o karvojų suvalgydavo. global_id t-189225		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas skiria Gondu nuo karvojaus: Gondu esą puošdavo vestuvių apeigas ir likdavo ant stalo neliestas, o karvojų suvalgydavo.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tokia figūra kaip tik ir vadinasi Gondu; nors visi sako, kad tai karvo­ jus, tai yra vestuvių pyragas, įprastas rusinams, iš kurių perim­ tas tas antrasis pavadinimas. Tačiau lietuviams tie du dalykai visiškai skirtingi. Gondu suteikia vestuvių apeigoms puošnumo, ir jį visuomet palieka ant stalo neliestą, o tikrąjį karvojų suvalgo.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai