Narbutas Giryją ir giriją aiškina kaip mišką, o Girkiją ir girkiją – kaip miškingumą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 258
Gal net lengviau būtų paaiškinti šio žodžio 'kilmę iš lietuvių kalbos; jis turi prasmę be jokao raidžių iškraipymo: Giryja, girija, miškas, Girkija, girkija, miškingumas1.
Narbutas svarsto, kad Giryja, Gerrhus ir Grykija, net jei nėra vienas kraštas, pavadinimą gavo iš tos pačios tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 258
tačiau vis dėlto Giryja, kraštas Gerrhus ir Grykija, jei ir nereiškia vieno krašto, tokį pavadinimą yra gavusi iš tos pačios tautos.
Narbutas Giryjos kilmę aiškina per lietuvių kalbos žodį „girija“, reiškiantį mišką.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 258
Reikėtų atsisakyti šio aiškinimo, nes paminklas daug senesnis už pačią epochą. Gal net lengviau būtų paaiškinti šio žodžio 'kilmę iš lietuvių kalbos; jis turi prasmę be jokao raidžių iškraipymo: Giryja, girija, miškas, Girkija, girkija, miškingumas1. Be to, prisiminkime, kad senaisiais amžiais ir svetimšaliai vadindavo lietuvius Geras\ lietuvių kalba turi tokį pat žodį, taip pat primena skitišką gerų kastą (§34), ¡gyvenusią miškingose dykrose prie tautos kapų.
Narbutas Giryją, Gerrhus ir Grykiją laiko pavadinimais, galėjusiais kilti iš tos pačios tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 258
tačiau vis dėlto Giryja, kraštas Gerrhus ir Grykija, jei ir nereiškia vieno krašto, tokį pavadinimą yra gavusi iš tos pačios tautos.
Gal net lengviau būtų paaiškinti šio žodžio 'kilmę iš lietuvių kalbos; jis turi prasmę be jokao raidžių iškraipymo: Giryja, girija, miškas, Girkija, girkija, miš kingumas1.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 258
Gal net lengviau būtų paaiškinti šio žodžio 'kilmę iš lietuvių kalbos; jis turi prasmę be jokao raidžių iškraipymo: Giryja, girija, miškas, Girkija, girkija, miškingumas1.