Santrauka

Narbutas aiškina, kad „Giryja“, „girija“, „Girkija“ ir „girkija“ aiškinami kaip miškas arba miškingumas. Narbutas aiškina, kad Giryja, Gerrhus ir Grykija šiame svarstyme siejami su ta pačia tauta arba tuo pačiu vardų lauku.

Žodis ir formos

  • Pagrindinė forma: Giryja.
  • Vartojamos formos: Giryja, girija, Girkija, girkija.

Reikšmė iš konteksto

Miškas, giria arba miškingumas; taip aiškinama krašto vardų Giryja, Gerrhus ir Grykija kilmė.

Vartojimas

Vartojamas kaip etimologinis aiškinimas Ulmigerijos / Girkijos vardų kilmei.

Pastabos

Tekste pateikiama kaip autoriaus etimologinė spėlionė, o ne kaip patikrinta žodyno definicija.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Narbutas Giryją ir giriją aiškina kaip mišką, o Girkiją ir girkiją – kaip miškingumą.
t-002 Narbutas svarsto, kad Giryja, Gerrhus ir Grykija, net jei nėra vienas kraštas, pavadinimą gavo iš tos pačios tautos.
t-004 Narbutas Giryjos kilmę aiškina per lietuvių kalbos žodį „girija“, reiškiantį mišką.
t-005 Narbutas Giryją, Gerrhus ir Grykiją laiko pavadinimais, galėjusiais kilti iš tos pačios tautos.

Citatos

  • id: c-175064 citata_originali: | Bet mes negalime sutikti su šia nuomone, nes daug ko negalima įrodyti; negalima perskaityti užrašo, neaiški jo radimo vieta, be to, nežinoma, ar ten buvę slavų rusai. Reikėtų atsisakyti šio aiškinimo, nes paminklas daug senesnis už pačią epochą. Gal net lengviau būtų paaiškinti šio žodžio ‘kilmę iš lietuvių kalbos; jis turi prasmę be jokao raidžių iškraipymo: Giryja, girija, miškas, Girkija, girkija, miš­ kingumas1. citata_rodoma: “Gal net lengviau būtų paaiškinti šio žodžio ‘kilmę iš lietuvių kalbos; jis turi prasmę be jokao raidžių\niškraipymo: Giryja, girija, miškas, Girkija, girkija, miš­\nkingumas1.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192201
  • id: c-175065 citata_originali: | P. 3 11. Čia dyk­ ra — Solitudo, Giria. Pagaliau tegu mokslininkai kaip išmanydami varžosi darydami etimologines išvadas, mes nelinkę šito daryti; ta­ čiau vis dėlto Giryja, kraštas Gerrhus ir Grykija, jei ir nereiškia vie­ no krašto, tokį pavadinimą yra gavusi iš tos pačios tautos. citata_rodoma: “tačiau vis dėlto Giryja, kraštas Gerrhus ir Grykija, jei ir nereiškia vie­\nno krašto, tokį pavadinimą yra gavusi iš tos pačios tautos.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192202
    • t-192560
    • t-006
  • id: c-175342 citata_originali: | Reikėtų atsisakyti šio aiškinimo, nes paminklas daug senesnis už pačią epochą. Gal net lengviau būtų paaiškinti šio žodžio ‘kilmę iš lietuvių kalbos; jis turi prasmę be jokao raidžių iškraipymo: Giryja, girija, miškas, Girkija, girkija, miš­ kingumas1. Be to, prisiminkime, kad senaisiais amžiais ir svetimšaliai vadindavo lietuvius Geras\ lietuvių kalba turi tokį pat žodį, taip pat primena skitišką gerų kastą (§34), ¡gyvenusią miškingose dykrose prie tautos kapų. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192559