Santrauka

Narbutas Ežiagulį aiškina kaip dievą, kurio šauktasi per šventę, ir spėja, kad vardas galėjo reikšti kape gulintį asmenį.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas Ežiagulį aiškina kaip dievą, kurio šauktasi per šventę, ir spėja, kad vardas galėjo reikšti kape gulintį asmenį.
global_idt-189292
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas Ežiagulį aiškina kaip dievą, kurio šauktasi per šventę, ir spėja, kad vardas galėjo reikšti kape gulintį asmenį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Mūsų mitologas sako, kad per šią šventę šauk­ davosi dievo Ežiagulio; ankstesniame straipsnyje išsiaiškino­ me, kad tas žodis reiškia tiesiog kapą, o šiuo atveju galėjo reikšti asmenį, gulintį kape. Tą meldimą išreiškia šiais žodžiais: Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums (Ateik kartu su mirusiaisiais valgyti dešros.) Tai visiškai sutampa su aprašy­ tomis apeigomis.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai