Santrauka
Narbutas Ežiagulį aiškina kaip dievą, kurio šauktasi per šventę, ir spėja, kad vardas galėjo reikšti kape gulintį asmenį.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Ežiagulį aiškina kaip dievą, kurio šauktasi per šventę, ir spėja, kad vardas galėjo reikšti kape gulintį asmenį.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas Ežiagulį aiškina kaip dievą, kurio šauktasi per šventę, ir spėja, kad vardas galėjo reikšti kape gulintį asmenį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Mūsų mitologas sako, kad per šią šventę šauk davosi dievo Ežiagulio; ankstesniame straipsnyje išsiaiškino me, kad tas žodis reiškia tiesiog kapą, o šiuo atveju galėjo reikšti asmenį, gulintį kape. Tą meldimą išreiškia šiais žodžiais: Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums (Ateik kartu su mirusiaisiais valgyti dešros.) Tai visiškai sutampa su aprašy tomis apeigomis.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |