Cechas yra miesto amatininkų korporacijos terminas. Šaltinyje jis vartojamas ir bendroje Vokietijos miestų amatų istorijoje, ir Vilniaus auksakalių cecho privilegijų, paklusnumo bei jurisdikcijos ginčo kontekste.
Mes su \nsavo taryba, sėdinčia prie šono, išklausę ir gerai pasvėrę abie\njų pusių ginčus, pamatę atneštas abiejų pusių privilegijas, \nmūsų pirmtako šv. atminties karaliaus Vladislovo duotas ir \nleistas Vilniaus katedros bažnyčiai ir tuometiniam vysku\npui, ir minėtą Bełsko suvažiavimo sprendimą savo galioje \npaliekame ir patį apskųstąjį auksakalį Steponą Genserį ir ki\ntus, priklausančius Vilniaus vyskupijos jurisdikcijai, nuo bet \nkokios pasaulietinės mūsų Vilniaus miesto jurisdikcijos ir \nVilniaus miesto cechų skelbiame esančius laisvus pagal mū\nsų dekretą amžiniems laikams.
pagal minėtos privilegijos nuostatus buvo įprasta laikytis, \nsavą auksakalystės meną atskirai nuo cecho narių neapgal\nvotai išdrįso vystyti ir savo dirbinius pagal savus įgeidžius, \nbe jokios tvarkos ir dėmesio atliktus, visų žmonių, kurie tik \nnorėjo, vartojimui išdrįso gaminti ir pardavinėti. Visa tai darė \nnegerbdamas privilegijų, leistų minėtam cechui, kaip visa \ntai mūsų šaukime į teismą aiškiau yra aprašyta.
XII amžiaus antrojoje pusėje, kai amatai ir prekyba jau įsi\ntvirtino Vokietijos miestuose, sekant Italijos ir Prancūzijos pa\nvyzdžiu, čia pradėta steigti cechus ir naudotis gautomis \nprivilegijomis; XIII amžiuje didelė jų dalis išsivadavo iš vysku\npų jurisdikcijų ir įgijo savas.