Cechas yra miesto amatininkų korporacijos terminas. Šaltinyje jis vartojamas ir bendroje Vokietijos miestų amatų istorijoje, ir Vilniaus auksakalių cecho privilegijų, paklusnumo bei jurisdikcijos ginčo kontekste.
Mes su savo taryba, sėdinčia prie šono, išklausę ir gerai pasvėrę abiejų pusių ginčus, pamatę atneštas abiejų pusių privilegijas, mūsų pirmtako šv. atminties karaliaus Vladislovo duotas ir leistas Vilniaus katedros bažnyčiai ir tuometiniam vyskupui, ir minėtą Bełsko suvažiavimo sprendimą savo galioje paliekame ir patį apskųstąjį auksakalį Steponą Genserį ir kitus, priklausančius Vilniaus vyskupijos jurisdikcijai, nuo bet kokios pasaulietinės mūsų Vilniaus miesto jurisdikcijos ir Vilniaus miesto cechų skelbiame esančius laisvus pagal mūsų dekretą amžiniems laikams.
pagal minėtos privilegijos nuostatus buvo įprasta laikytis, savą auksakalystės meną atskirai nuo cecho narių neapgalvotai išdrįso vystyti ir savo dirbinius pagal savus įgeidžius, be jokios tvarkos ir dėmesio atliktus, visų žmonių, kurie tik norėjo, vartojimui išdrįso gaminti ir pardavinėti. Visa tai darė negerbdamas privilegijų, leistų minėtam cechui, kaip visa tai mūsų šaukime į teismą aiškiau yra aprašyta.
XII amžiaus antrojoje pusėje, kai amatai ir prekyba jau įsitvirtino Vokietijos miestuose, sekant Italijos ir Prancūzijos pavyzdžiu, čia pradėta steigti cechus ir naudotis gautomis privilegijomis; XIII amžiuje didelė jų dalis išsivadavo iš vyskupų jurisdikcijų ir įgijo savas.