Narbutas rašė, kad nykstant lietuvių mitologijai burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių, kurių klausytasi pramogai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 296
Nykstant ir išsigimstant lietuvių mitologijai, burtininkų profesija nusmu ko iki paprastų dainių lygio; jų klausydavosi pasilinksminimui ir pramogai. O jų sugebėjimai ir išmonė, tamsių žmonių aki mis, viršijantys kitų sugebėjimus, praradus anksčiau turėtą pa garbą, pavertė juos kerėtojais. TodėlBurtinikas ir Ciustinikas - tikrasis burtininkas - lietuviams buvo lygiareikšmiai žodžiai; latviams tą patį reiškė Barnis nuo žodžio Bart - kerėti. Pana šiai slavų Guslarz (kerėtojas) iš Gęsl, Husla - styginis instru mentas .
Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 297
Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį. Šitaip atsirandančios vaškinės figūros ir įvairūs pavidalai teikia pro gos juokdariams pripūsti lengvatikių galvas visokių niekų. Me- letijus pažino Prūsijoje moterį, kuriai burtininkas šitaip išpra našavo, kad jos sūnus nuskęsiąs jūroje - parodė vaškinį sudu žusį laivą ir aukštielninką plaukiantį žmogų. Hartknochas, kuris apie tai pasakoja (p. 155), priskiria tiems tariamiems burti ninkams visus triukus, kuriuos demonografai ir kerų apraši nėtojai priskiria panašiai grupei apgavikų, veikiančių su vaško figūrėlėmis' .