Santrauka
Narbutas pirmykšte reikšme burtininkais laikė eilių kūrėjus ir savo pačių sudėtų giesmių giedotojus, panašius į senovės bardus ir skaldus. Narbutas rašė, kad nykstant lietuvių mitologijai burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių, kurių klausytasi pramogai.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas pirmykšte reikšme burtininkais laikė eilių kūrėjus ir savo pačių sudėtų giesmių giedotojus, panašius į senovės bardus ir skaldus.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas rašė, kad nykstant lietuvių mitologijai burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių, kurių klausytasi pramogai.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas rašė, kad nykstant lietuvių mitologijai burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių, kurių klausytasi pramogai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Nykstant ir išsigimstant lietuvių mitologijai, burtininkų profesija nusmu ko iki paprastų dainių lygio; jų klausydavosi pasilinksminimui ir pramogai. O jų sugebėjimai ir išmonė, tamsių žmonių aki mis, viršijantys kitų sugebėjimus, praradus anksčiau turėtą pa garbą, pavertė juos kerėtojais. TodėlBurtinikas ir Ciustinikas - tikrasis burtininkas - lietuviams buvo lygiareikšmiai žodžiai; latviams tą patį reiškė Barnis nuo žodžio Bart - kerėti. Pana šiai slavų Guslarz (kerėtojas) iš Gęsl, Husla - styginis instru mentas .
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |