zodyno irasas

Baudžiava

11 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 11 teiginiai ir visi 9 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–11 iš 11 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Petrapily paruoštas ir 1861 m. vasario 19 d. paskelbtas manifestas Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą ir suteikė valstiečiams teisę per 49 metus išsipirkti žemę.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 481

**Baudžiavos panaikinimo manifestas** buvo paruoštas Petra-\npily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos impe-\nrijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams\nduota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.

t-002vidutinis

Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje drąsiau buvo keliami valdžios reformavimo ir baudžiavos paveldo klausimai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 7

Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje kurį laiką pastebimas visuomeninio gyvenimo pagyvėjimas. Buvo kuriamos legalios ir pusiau legalios draugijos, salonuose ir vakaruose atvirai ap tarinėjamos socialinės, politinės problemos. Drąsiau keliami val džios reformavimo, baudžiavos paveldo klausimai.

t-003vidutinis

1864 m. carizmas pradėjo anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 99

1864 m. – sąlyginė skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopi- no paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tuo metu carizmas pradėjo jau anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą. Valstiečiai pavirto sąlyginai laisvais žmonėmis, nuosavybės teisę į dirba- mą žemę įgijusiu žemiausiu, bet savarankišku valstiečių žemdirbių luo- mu.

t-004vidutinis

Į baudžiavą nebegalėjo būti grąžinti valstiečiai, kuriuos buvo atleidę patys dvarininkai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 447

socialiniam gyvenime, bet vis dėlto bajorai buvo palikti vienin-\nteliais pilnateisiais piliečiais, o valstiečiai ir toliau liko\nbeteisiai baudžiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima\nbus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.

t-005vidutinis

1831 m. sukilimo atsišaukimuose lenkų ir lietuvių kalbomis keltas reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 105

Lietuvoje sukilimas \nprasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios pa-\nskelbto rekrutų ėmimo. Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vieti-\nniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net \ndauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas \nir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

t-006vidutinis

Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 12-13

, po caro Nikolajaus I mirties ir\nXII\n\n## Puslapis 13\n\nRusijai pralaimėjus Krymo karą, imperijoje prasidėjo reformos. \nCaras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikini\nmo projektus, vakarinėse imperijos gubernijose pagyvėjo visuo\nmeninis - politinis gyvenimas. Eustachijaus Tiškevičiaus inicia\ntyva buvo įkurtas Vilniaus Senienų muziejus - mokslinė \ninstitucija, sutelkusi krašto visuomenę.

t-007vidutinis

1861 m. vasario 19 d. manifestu baudžiava Rusijos imperijoje buvo panaikinta, paliekant valstiečiams teisę išsipirkti žemę per 49 metus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 481

**Baudžiavos panaikinimo manifestas** buvo paruoštas Petra-\npily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos impe-\nrijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams\nduota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.

t-008vidutinis

Valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai, bet atleistųjų dvarininkai nebegalėjo grąžinti į baudžiavą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 447

socialiniam gyvenime, bet vis dėlto bajorai buvo palikti vienin-\nteliais pilnateisiais piliečiais, o valstiečiai ir toliau liko\nbeteisiai baudžiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima\nbus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.

t-009

Po 1447 m. privilegijos prasidėjo tikroji baudžiava, vis labiau apkraudama valstiečius mokesčiais ir darbais.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 202

Po 1447 m. privilegijos palengva prasidėjo tikroji bau-\ndžiava (žiūr. 180 psl.): iš savo vietų nebegalį išsikelti valstie-\nčiai buvo apkraunami vis didesniais mokesčiais ir darbais.

t-010vidutinis

Rusijos pralaimėjimas Krymo kare paskatino carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 107

Rusijos pralaimėjimas Krymo kare (1853–1856) paskatino naująjį carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui, sušvelninta tautinė poli- tika. Naujasis imperatorius 1861 m. pavasarį pasirašė manifestą, paleidu- sį privačių dvarų valstiečius iš baudžiavinės priklausomybės, pasirašyti teisės aktai, reglamentavę valstiečių tapsmo žemės savininkais tvarką, nu- matyta privaloma valstiečiams skiriamo žemės sklypo išpirka. Valstiečių reformą numatyta pradėti po dvejų metų.

t-011vidutinis

Labai dažnai bajorai versdavo valstiečius pirkti tam tikrą kiekį degtinės, kaip kad, pav., vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 441

Tikro- joje Lietuvoje iš pramonės, galima sakyt, tebuvo tik kiekvieno turtingesnio bajoro laikomas _bravoras._ Labai dažnai bajorai versdavo valstiečius pirkti tam tikrą kiekį degtinės, kaip kad, pav., vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius.