Žuvinto ežeras – Lietuvos vieta, minima pokario partizaninio pasipriešinimo istorijoje. Liepos 13 d. prie jo grįždami iš žygio Dzūkų būrio partizanai susidūrė su pasaloje laukusiais NKVD kareiviais ir vietiniais stribais; susidūrime žuvo Jurgis Krušinskas, o Juozas Remeikis-Lokys vėliau mirė nuo sužeidimų. Ežeras tapo kovų erdve, kurioje enkavėdistai, pritrūkę valčių, iš Aleknonių ir Žuvinto kaimų ūkininkų kluonų durų pasidarė plaustus ir jais plaukė per vandenį. Šis neįprastas epizodas išskiria Žuvinto ežerą kaip vietą, kur partizaninis susirėmimas apėmė ne tik pasalą ir apšaudymą, bet ir improvizuotą judėjimą plaustais, kuriuos partizanai apšaudė bei granatomis skandino.
Žuvinto ežeras ir Palios buvo apsupti šarvuočių. Lėktuvai raketų šūviais nurodydavo įtartinas ežero vietas, o ginkluotų kareivių pilnos valtys tuoj pat plaukdavo jų Karas po karo ## Puslapis 230 E - "a a“ 2 1 wy st a“ 2 PUSIAU AUTOMATINIAI ŠAUTUVAI Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo sukurti šautuvai, kuriuose šūvio metu išsiskirianti parako dujų energija ne tik išstumdavo kulką iš vamzdžio, bet ir pertaisydavo spyną.
vadas Vladas Gavėnas-Tarzanas bei laisvės kovotojai Vincas Boruta-Žvalgas ir Sigitas Melnykas-Portas. Tų pačių metų liepos 13 d., grįždami iš žygio, Dzūkų būrio partizanai prie Žuvinto ežero susidūrė su pasaloje laukusiais NKVD kareiviais ir vietiniais stribais. Tuomet žuvo partizanas Jurgis Krušinskas, Juozas Remeikis-Lokys vėliau mirė nuo sužeidimų.
Žuvinto ežeras ir Palios buvo apsupti šarvuočių. Lėktuvai raketų šūviais nurodydavo įtartinas ežero vietas, o ginkluotų kareivių pilnos valtys tuoj pat plaukdavo jų Karas po karo ## Puslapis 230 E - "a a“ 2 1 wy st a“ 2 PUSIAU AUTOMATINIAI ŠAUTUVAI Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo sukurti šautuvai, kuriuose šūvio metu išsiskirianti parako dujų energija ne tik išstumdavo kulką iš vamzdžio, bet ir pertaisydavo spyną.
Šis ginklas buvo vienas mėgstamiausių tarp partizanų ir buvo jų pramintas „dešimtuku“ (pagal šovinių dėtuvės talpą) patikrinti. Pritrūkus valčių, enkavėdistai nulupo Aleknonių ir Žuvinto kaimų ūkininkų kluonų duris ir jomis kaip plaustais plaukė ežeru. Partizanai be paliovos juos apšaudė ir granatomis skandino.
Šis ginklas buvo vienas mėgstamiausių tarp partizanų ir buvo jų pramintas „dešimtuku“ (pagal šovinių dėtuvės talpą) patikrinti. Pritrūkus valčių, enkavėdistai nulupo Aleknonių ir Žuvinto kaimų ūkininkų kluonų duris ir jomis kaip plaustais plaukė ežeru. Partizanai be paliovos juos apšaudė ir granatomis skandino.