Tačiau apie XIII amžių jie turėjo savo valdovą1, ir todėl ši provincija visuomet buvo laikoma atskira kunigaikštyste, vadinama Žemgala. Jos teritoriją sudaro Mituvos (Jelgavos) ir Selburgo (Sėlpilio) valsčiai. Šioje lietuvių žemės vietoje toliausiai į jūrą nusidriekusi sausuma, todėl ji buvo pavadinta žemės galu — Zeme-galo.
Iš akivaizdžių Mituvos apskrities skirtumų nuo kitų šalies dalių reikėtų manyti, jog šiaurinėje dalyje gyveno doblėnai, Dobleny, rytinėje — mechotėnai, Mechoteny, vidurinėje — kuršiai, Kurszovoy, o pietinėje — tervitėnai, Tenvitenny. Iš tikrųjų lai buvo žemgalių gentys. Selonės apskrity gyveno šeloniečių, Selonczycy, tauta — taip pat žemgaliai'2.
1200 metais lietuviai, patraukę Dauguvos žemupio link, užpuolė Žemgalą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Bet, atėjus žiemai, patraukę Dauguvos žemupio link, užpuolė Žemgalą, tačiau išgirdę žinią, kad Pskovo kunigaikštis įsibrovė į Lietuvą, skubiai apleido žemgalius ir grįžo į savo kraštą.
1210 metais, surin kęs gausią flotilę, prisiėmęs ten skandinavų plėšikų, už puolė Žemgalą, kurią nusiaubė.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
1210 metais, surinkęs gausią flotilę, prisiėmęs ten skandinavų plėšikų, užpuolė Žemgalą, kurią nusiaubė. Vėliau patraukė išilgai Aistmarių pakrantės, Prūsijos žemėse keldamas žudynes, kol galop pasiekė Pamarį1.
Netrukus tuntas lietuvių už puolė Žemgalą, .kur prisiplėšę daug grobio, neatsargiai grįždami!
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Netrukus tuntas lietuvių užpuolė Žemgalą, .kur prisiplėšę daug grobio, neatsargiai grįždami! į savo žemes, pateko į Vestardo žabangas. Tokioj nedalioj neteko viso laimikio.