Žemaitija

PDF 140

Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Varniuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Senvarniuose, Veliuonoje. Iš čia matome, kaip platus buvo Vytauto statytų bažnyčių tinklas apėmęs ne tik Lietuvą, bet ir kraštus, esančius toliau nuo Lietuvos.

PDF 290

Užvaldyti Žemaitiją jiems buvo jų valstybės gerovės ir net egzistencijos klausimas. Jei ligtol jų dėmesį dar kreipė visa Lietuva, tai nuo dabar jų visos jėgos buvo koncentruojamos Žemaitijai pajungti.

PDF 30

Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilumą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus. Kraštas, kurį dabar užima Vilniaus gubernija ir dalis Gardino gubernijų, nuo tos gadynės buvo nuolatinė dviejų svarbiausių lietuvių tautos padermių gyvenvietė: Žemaitijos, arba žemutinės, ir Vilijos pakrančių, arba aukštutinės, Lietuvos2.

PDF 26

Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.

PDF 151

Padarytos paliaubos buvo kelis kartus pailgintos, vis atidedant pastovią taiką ; sušaukti trys suvažiavimai sienoms nustatyti praėjo be vaisių: Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, o Ordinas nenorėjo su tuo sutikti. Vienais metais (1418) Vytautas ir Jogaila buvo net išsirengę į karą ir savo kariuomenes sutraukę prie Červinsko, bet, įsikišus popiežiaus pasiuntiniams, paliaubos buvo dar metams prailgintos.

PDF 50

Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos prioritetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė. Atėjo metas Lietuvos ir Lenkijos santykių problemai.

PDF 50

Kadangi Vytautui iš tikrųjų teko didžiulė užduotis įvykdyti konversiją – ne tik atvesti į krikščionybę pagoniškas Lietuvos erdves, bet ir ieškoti sugyvenimo formulių su stačiatikiškąja arba graikiškąja tradicija, jo karūnacijos projektą reikėtų matyti Lietuvos christianizacijos ir europeizacijos kontekste. Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos prioritetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė.

PDF 134-135

870. Poloniae factam, et erectionem Antistis 118 ## Puslapis 135 Il KNYGA Vytautas, kryžiuočių gudrybės nesugniuždytas, tvirtai laikydamasis savo sumanymų, išvyko į Žemaitiją, kur paprasti žmonės ir bajorai nuo seno buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą dėl jo uolumo užginant senovines jų tikybos apeigas. Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – karūna.

PDF 53

Ir šią pilį Jogaila būtų lengvai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs. Stojo vėl į kovą tarp Trakų ir Vilniaus35 kartu su sūnumi Vytautu visus smūgius atlaikęs senolis, o prieš jį Jogailos pulkas, kartu su broliu Skirgaila ir kryžiuočių pulkais.

PDF 14

XIV a. 3-iajame dešimtmetyje, kai rašė savo kroniką Dusburgietis, Lietuva, tęsdama ginklo kovą prieš Vakarų Europos feodalų agresiją, 1320 m. liepos 27 d. Medininkų žemėje sutriuškino įsiveržusius į Žemaitiją kryžiuočius (III, 338); puldama plačiu frontu, Lietuvos kariuomenė 1322 m.

PDF 83

Kol vokiečių kariauna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstančiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejotinas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu buvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .

PDF 46

Žalgirio mūšis Nors popiežius uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su apsikrikštijusia Lietuva, Žemaitija vis dar priklausė jam. Ordinas tebebuvo galinga jėga, kėlusi egzistencinį pavojų Lietuvos valstybei.

PDF 26

Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.

PDF 180

Tuo tikslu, t. y. gauti iš Ordino pagalbos ir įvyksta 1398 m. spalių mėn. 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių magistro suvažiavimas^1 ). Vytautas atvyko su puikia ir gausia svita. Čia jisai, laikydamas save aukščiausiu Lietuvos kun. (nors tas titulas priklausė tik Jogailai; jo vartojimas, sako Koch., yra aiškus Vytauto stokojimas lojalumo Jogailai ir Lenkijai), atidavė Ordinui visą Žemaitiją^2 ), o iškilmingai patvirtindamas visus reikalavimus kryžiuočių, besigrumiančių tuo metu su Lenkija dėl Dobrynės, nutraukė visus ryšius su Karūna, žinodamas, kad savarankiškumas, o ypač nedraugingas Lietuvos pasielgimas su Lenkija, negalėjo būti jos toleruojamas.

PDF 25

Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.

PDF 25

Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.

PDF 105

Bendros sukilimo vadovybės Lietuvoje nebuvo, daug „vyriausybių“ veikė konkrečios apskrities teritorijoje, o viena tokių „vyriausybių“ pasiskelbė Žemaitijos vyriausybe. Iki gegužės sukilėliai perėmė valdžią bemaž visoje teritorijoje į vakarus ir šiaurę nuo Vilniaus.

PDF 260

Taip pat ir kitais sumetimais Vytautas stengdavosi įkurdinti neužimtose, bet jam priklausomose žemėse, plėsdamas jose dvarų ūkį ir įkurdamas darbininkus, kuriuos atleisdavo nuo lažo ir padarydavo laisvus nuomininkus, arba tos žemės būdavo duodamos turtingesniems, nes iš jų tikėtasi geresnės karinės prievolės atlikimo. Taip buvo kolonizuojama ir Žemaitija ir kiti kraštai. Kai kas mano, kad naujose žemėse žmonės buvo įkurdinami sodžiais, tiksliai suskirsčius jų žemes, kas padėjo susidaryti vėlesnei Zigmanto Augusto valakų sistemai^3 ).

PDF 32

Juk šis kronikininkas pasakoja, kad apie 880 metus, viešpataujant Danijoje karaliui Kanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo nederliaus visiems gyventojams trūko grūdų, buvo įsakyta kas trečią žmogų išvaryti iš valsčiaus visiems laikams. Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovaujami išsirinkto vado, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų. Žr.

PDF 31

Tai reiškia: „Žemaitijos žemė yra ir visada buvo vienas ir tas pats, kaip ir Lietuvos žemė: juk ta pati kalba ir tie patys žmonės; tik dėl to, kad žemaičių žemė yra žemesnė už Lietuvos žemę, todėl ir vadinama Szomoyth, kas lietuviškai reiškia - žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Auxtote, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija.

PDF 105

Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios paskelbto rekrutų ėmimo. Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vietiniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

PDF 50

Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Vakaruose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.

PDF 50

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.

PDF 31

Tai reiškia: „Žemaitijos žemė yra ir visada buvo vienas ir tas pats, kaip ir Lietuvos žemė: juk ta pati kalba ir tie patys žmonės; tik dėl to, kad žemaičių žemė yra žemesnė už Lietuvos žemę, todėl ir vadinama Szomoyth, kas lietuviškai reiškia - žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Auxtote, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija.

PDF 83

Kol vokiečių kariauna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstančiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejotinas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu buvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .

PDF 26

Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.

PDF 29

pavasarį (ar vasaros pradžioje) Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, o sau – karaliaus karūną. 1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui.

PDF 8

Tačiau pavasarį sukilimas spontaniškai prasidėjo Žemaitijoje ir greitai apėmė visą Lietuvą. Rusų valdžia kontroliavo tik Vilniaus miestą, iš kurio pasitraukė keli šimtai universiteto studentų ir įsiliejo į sukilėlių gretas.

PDF 151

Padarytos paliaubos buvo kelis kartus pailgintos, vis atidedant pastovią taiką ; sušaukti trys suvažiavimai sienoms nustatyti praėjo be vaisių: Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, o Ordinas nenorėjo su tuo sutikti. Vienais metais (1418) Vytautas ir Jogaila buvo net išsirengę į karą ir savo kariuomenes sutraukę prie Červinsko, bet, įsikišus popiežiaus pasiuntiniams, paliaubos buvo dar metams prailgintos.

PDF 50

Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Vakaruose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.

PDF 32

Be kai kurių skandinaviškų žodžių, pastebėtų lietuvių kalboje, dar didžiuliai pilkapiai Žemaitijoje, vadinti Milžinų Kapais, gal šventovėmis, gal kapais buvę, yra paminklai, liudijantys buvus mūsų kraštuose tų drąsių klajūnų ir Skandinavijos įtakos Lietuvoje. 4 Žr.

PDF 30

Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilumą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus. Kraštas, kurį dabar užima Vilniaus gubernija ir dalis Gardino gubernijų, nuo tos gadynės buvo nuolatinė dviejų svarbiausių lietuvių tautos padermių gyvenvietė: Žemaitijos, arba žemutinės, ir Vilijos pakrančių, arba aukštutinės, Lietuvos2.

PDF 48

Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį. Nors reikėjo dar dviejų karų, kad Žemaitija būtų iki galo pripažinta Lietuvai, būtent Žalgirio mūšyje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai. Žalgirio mūšis įėjo į istoriją kaip vienas didžiausių mūšių Viduramžiais, lenkai ir lietuviai pasidalijo grobį – belaisvius, Ordino komtūrų barzdas, vėliavas, taip pat Ordino teritoriją – taigi Lietuva – lygiavertė su Lenkija Žalgirio mūšio laimėtoja.

PDF 48

Žuvo pats didysis magistras Ulrichas von Jungingenas, didžioji dalis vadovybės, per 200 Ordino ir daug kitų riterių, o tai reiškia, kad nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais, nes krito ir su jais buvę tarnai. Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį. Nors reikėjo dar dviejų karų, kad Žemaitija būtų iki galo pripažinta Lietuvai, būtent Žalgirio mūšyje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai.

PDF 54

Vytauto pajėgos pasiekė pagrindinę totorių klajonių teritoriją ryčiau Dnepro, perėjo Doną, siaubė Volgos apylinkes, daug totorių belaisvių atgabeno į Lietuvą. Kai Vytautas dar buvo žygyje prieš totorius, 1398 m. vasarį Kryžiuočių ordino Livonijos atšakos pajėgos smogė Žemaitijai, daug žmonių išsivedė į nelaisvę.

PDF 30

Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilumą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus. Kraštas, kurį dabar užima Vilniaus gubernija ir dalis Gardino gubernijų, nuo tos gadynės buvo nuolatinė dviejų svarbiausių lietuvių tautos padermių gyvenvietė: Žemaitijos, arba žemutinės, ir Vilijos pakrančių, arba aukštutinės, Lietuvos2.

PDF 31

Mindaugo krikštas nepašalino ordinų pavojaus, be to, buvo prarasta etninės Lietuvos dalis – Žemaitija. Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą. Po Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus Lietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas.

PDF 31

Tačiau praėjus keletui metų po Mindaugo mirties, 1268-aisiais, popiežius Klemensas IV bulėje Mindaugą vadina „šviesaus atminimo valdovu“. Mindaugo krikštas nepašalino ordinų pavojaus, be to, buvo prarasta etninės Lietuvos dalis – Žemaitija. Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą.

PDF 5

Trečia kronikos dalis — didžiausia —skirta prūsų žemių užkariavimui ir kovai prieš Lietuvą. Autentiški faktai atskleidžia žiaurią, beatodairišką vokiečių feodalų, Kryžiuočių ordino ekspansiją į baltų—prūsų, jotvingių, lietuvių žemes, niokojimus ir žudynes didžiuliame plote nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos, Nevėžio ir Nemuno aukštupio, ilgą ir sunkią šių žemių gyventojų, Lietuvos valstybės kovą prieš agresiją. Kronikoje pateikti faktai griauna pastaruoju metu Vakarų Vokietijos revanšistinių sluoksnių puoselėjamą koncepciją apie tariamai „taikų“ vokiečių feodalų skverbimąsi viduramžiais į Rytus, atskleidžia tos agresijos esmę ir jos vykdytojų katalikišką fanatizmą, kuriuo buvo dangstomas Vakarų Europos pasaulietinių ir bažnytinių feodalų siekimas išplėsti ir užkariautose žemėse užtikrinti feodalinį išnaudojimą.

PDF 116-117

100 ## Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kryžiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino kovų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kaimu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras.

PDF 17

1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vokiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a.

PDF 17

Vis dėlto tai liko istorinis epizodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.

PDF 117

Pats miestelis dalijamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta gotikinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vietinio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus. Pirmoji bažnyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje.

PDF 259

Arklių ūkis labiau buvo paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus; žemaičiai net ir duoklę Vytautui dažnai arkliais mokėdavo1 2). Be arklių buvo dar auginami jaučiai, kuriais ardavo žemę, karvės, kiaulės, naminiai paukščiai ir k.

PDF 17

Traukianti iš Lietuvos didelė brolių kariuomenė, dievo padedama, vidurnaktį sėkmingai perėjo per skylantį Nemuno ledą (III, 256); viešpats panašiai juos globojo, kai traukė per ploną Kuršių marių ledą (III, 285). Dievo ir švenčiausios panelės globojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje plėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333). Tai jau ne vien religinė, bet ir politinė autoriaus tendencija, nes nuolat pabrėždamas dievo pagalbą kryžiuočių veiksmams, jis juos visur teisino ir skatino.

PDF 49

Taip po Žalgirio mūšio atsirado Vytauto funduotos bažnyčios ir vienuolynai, buvo apkrikštyta Žemaitija (1413), įsteigta Žemaičių vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati žinių apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuvą kaip katalikišką kraštą. Be to, dar bandyta steigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinciją, sukurti Lietuvos stačiatikių metropoliją ar vyskupiją ir šią sujungti su Katalikų bažnyčia.

PDF 259

Arklių ūkis labiau buvo paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus; žemaičiai net ir duoklę Vytautui dažnai arkliais mokėdavo1 2). Be arklių buvo dar auginami jaučiai, kuriais ardavo žemę, karvės, kiaulės, naminiai paukščiai ir k.

PDF 50

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.

PDF 8

Kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Antra vertus, remiantis prūsų—lietuvių bendrybėmis, užfiksuotomis XV—XVI bei ankstesnių amžių šaltiniuose, istoriografijoje formavosi nuomonė, kad ne tik Nadruva bei Skalva, bet ir Semba yra dalis Žemaitijos, kad tai tik atskiri lietuvių kalbos dialektai; vakarinių baltų, arba prūsų, kalba laikyta, tik lietuvių kalbos tarme4.

PDF 259

Arklių ūkis labiau buvo paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus; žemaičiai net ir duoklę Vytautui dažnai arkliais mokėdavo1 2). Be arklių buvo dar auginami jaučiai, kuriais ardavo žemę, karvės, kiaulės, naminiai paukščiai ir k.

PDF 116-117

100 ## Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kryžiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino kovų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kaimu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras.

PDF 151

Padarytos paliaubos buvo kelis kartus pailgintos, vis atidedant pastovią taiką ; sušaukti trys suvažiavimai sienoms nustatyti praėjo be vaisių: Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, o Ordinas nenorėjo su tuo sutikti. Vienais metais (1418) Vytautas ir Jogaila buvo net išsirengę į karą ir savo kariuomenes sutraukę prie Červinsko, bet, įsikišus popiežiaus pasiuntiniams, paliaubos buvo dar metams prailgintos.

PDF 61

Istorijos šaltinių jis naudojo labai mažai^57 , o atkėlė savo jaunystės laikų Žemaitijos kaimo kultūrinį paveikslą į senus laikus. Tas paveikslas yra statiškas, be laiko perspektyvos ir be evoliucijos.