Tačiau iš viso Žemaitijos ir karų su kry žiuočiais istorijai pažinti Bychovco kronika yra men kas informatorius.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 22
Tačiau iš viso Žemaitijos ir karų su kryžiuočiais istorijai pažinti Bychovco kronika yra menkas informatorius. Po 1441 m. Žemaitijos istorija visai nedomina Bychovco kronikos autoriaus.
Vokiečiai reikalavo iš Vytauto grąžinti auksinus, už kuriuos buvo užstatyta Žemaitija.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 107
O paskui vokiečiai atsiuntė pas didjjį kunigaikštį Vytautą savo pasiuntinius, primindami jam, kad jis turįs grąžinti tuos tris šimtus auksinų, už kuriuos buvo užstatyta Žemaitija7.
Bychovco kronikoje XIII–XV a. pradžios karai su Prūsijos kryžiuočiais ir Žemaitijos istorija apibendrinami keturiais pasakojimais.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 22
XIII—XV a. pradžios karai su Prūsijos kryžiuočiais ir tuo pačiu Žemaitijos istorija Bychovco kronikoje apibendrinta keturiais pasakojimais.
Po 1436 metų susidarė dabartinė Prūsijos siena su Žemaitija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 252
o po 1436 metų susidarė dabartinė siena su Žemaitija
Palanga ir Šventoji priklausė Žemaitijai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 178
Palanga, Šventoji ir kt. Žemaitijai priklausantys miesteliai dar Vazų valdymo Lenkijoje laikais buvo uostamiesčiai
1583 m. jėzuitai Žemaitijoje aptiko didelių akmenų garbinimo pėdsakų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 480
1583 metais jėzuitai, apaštalaudami Žemaitijoje, aptiko tam tikrų didelių akmenų garbinimo pėdsakus2.
Žemaitijos žvejai dainose apdainuoja jūrų dievą Dzivsvits.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 466
Žemaitijos žvejai ir šiandieną savo dainose apdainuoja jūrų dievą, vardu Dzivsvits17
Taip pat ir Žemaitija nuo senų seniausių laikų plytėjo tarp Balti jos jūros, Latvijos ir Stavanijos, o per vidurį tekėjo Ven tos upė, skalavusi lietuvių vinidų gyvenamąsias vietas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 278
Taip pat ir Žemaitija nuo senų seniausių laikų plytėjo tarp Baltijos jūros, Latvijos ir Stavanijos, o per vidurį tekėjo Ventos upė, skalavusi lietuvių vinidų gyvenamąsias vietas.
Narbutas teigia, kad karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos že mėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietu viai turėjo stabus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 255
Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai turėjo stabus.
Žemaitijoje ežeras Orthus buvo laikomas dievu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 229
Lasickis sako, kad Žemaitijoje ežeras Orthus buvo laikomas dievu.
Sis paprotys turėjo būti paplitęs tik Žemaitijoje, kadangi tik čia tu rėjo būti žinoma ta Ilgių šventė, kaip tai parodėme anksčiau atitinkamame straipsnyje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 386
Sis paprotys turėjo būti paplitęs tik Žemaitijoje, kadangi tik čia turėjo būti žinoma ta Ilgių šventė, kaip tai parodėme anksčiau atitinkamame straipsnyje.
Kurše, Livonijo je, Sambijoje, Prūsijoje, Žemaitijoje, už Miromskiemio (?
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 180
Kurše, Livonijoje, Sambijoje, Prūsijoje, Žemaitijoje, už Miromskiemio (? R.J.) ir Insterburgo pats girdėjau ir mačiau savo akimis, kaip garbinamas Pušaitis ir barstukai18“.
Au kuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės lieka nas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kuni gaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pu sę, turėjo palikti jai tas apeigas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 155
Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ugnies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Aukuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės liekanas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kunigaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pusę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina.
Narbutas pasakoja, kad kryžiuočiai buvo užvaldę visą Žemaitiją ir svarbiausiose vietovėse įsirengė būstines.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 337
Kai kryžiuočiai, užvaldę visą Žemaitiją, visose svarbiausiose vietovėse įsirengė būstines, laikydami krašto žmones itin varginančioje paklusnybėje, ir kai jie, valdydami grobimu ir smurtingu tautos naikinimu, išsėmė žemaičių kantrybę, šie, slapčia susitarę, 128114 metų lapkričio 5-ąją per vieną dieną iškapojo visus kryžiuočius. Po to dvi savaites vaišindamiesi, atnašavo dievams padėkos aukas. Šito atminimui pradėjo švęsti šią švente.