Į Žemaičių jūrą tekėjo šiaurinės kalvos įšleitės upės, tarp jų Daugava, Nemunas, Pragaras ir Isla.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 42
Taip pat lygia dalia visos upės šiaurinėj įšleitėj nuo tos gi kalvos teka į Žemaičių jūrą, tarp kurių didžiosios upės yra: Daugava, Nemunas, Pragaras ir Isla.
Šią jūrą kai kurie raštininkai vadino Rusų mare.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 51
nuo ko ne vien pati sala Rusnės\nvardą sau gavo, bet dar tūli raštininkai pačią Žemaičių jūrą Rusų mare vadino, o jos pajūrių\ngyventojus rusais, bet tankiau parusiais, arba parusais, beje, pas Rusnę gyvenančiais.
Žemaičių jūra šiame fragmente yra konkretus jūros vardas.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 51
nuo ko ne vien pati sala Rusnės\nvardą sau gavo, bet dar tūli raštininkai pačią Žemaičių jūrą Rusų mare vadino, o jos pajūrių\ngyventojus rusais, bet tankiau parusiais, arba parusais, beje, pas Rusnę gyvenančiais.
Žemaičių jūra per 1000 metų nuseko kelias uolektis.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 31
Žuvėdai^14 turi ant savo uolų ženklus, kurie rodo, jog Žemaičių jūra per 1000 metų yra per kelias uolektis nusekusi.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 309
Šiaurėj, Odinui mirus, nebepasitiko tokio, kurs būt galėjęs visą šiaurę valdyti ir kurio būt klausiusios tautos, šiapus ir anapus Žemaičių jūros gyvenančios.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 310-311
Kad taip šiaurėj ir Žemaičių jūroje audras vertė kariaudami, vienok nuo pietų, nurimus tautoms kita kitą stumdyti, rados pakajus, ir prekyba vėl pradėjo plėstis.