Santrauka
Žemaičių jūra per 1000 metų nuseko kelias uolektis. Į Žemaičių jūrą tekėjo šiaurinės upės.
Pavadinimai šaltiniuose
- Žemaičių jūra
- Žemaičių jūros
- Rusų mare
- Žemaičių jūroje
- Žemaičių jūroj
Laikotarpis ir datos
- datos: 1561 m.
- tipas: jūra
Kas tai
Žemaičių jūra minima kaip svarbus jūrinis telkinys, kurio lygis per šimtmetį kito ir į kurį tekėjo šiaurinės upės. ; Žemaičių jūra minima kaip šiaurinė erdvė, kurioje vyko karės, audros ir prekybos judėjimas. ; Žemaičių jūra šiame gabale pateikiama kaip prekybos ir valdžios plotas tarp Narvos ir Oderio ribų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-007 Žemaičių jūra per 1000 metų nuseko kelias uolektis. | c-001 | |
| t-008 Į Žemaičių jūrą tekėjo šiaurinės upės. | c-002 | |
| t-009 Šią jūrą kai kurie raštininkai vadino Rusų mare. | c-003 | |
| t-010 Žemaičių jūra šiame fragmente yra konkretus jūros vardas. | c-004 | |
| t-011 Žemaičių jūra siejama su žuvėdų karėmis ir prekybos plėtra. | c-005 | |
| t-012 Per Žemaičių jūrą lietuvių prekyba padidėjo, o Lietuvos ūkės rėda ketino joje įkurti laivyną. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žemaičių jūra per 1000 metų nuseko kelias uolektis.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Žuvėdai^14 turi ant savo uolų ženklus, kurie rodo, jog Žemaičių jūra per 1000 metų yra per kelias uolektis nusekusi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Žemaičių jūrą tekėjo šiaurinės upės.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Taip pat lygia dalia visos upės šiaurinėj įšleitėj nuo tos gi kalvos teka į Žemaičių jūrą, tarp kurių didžiosios upės yra: Daugava, Nemunas, Pragaras ir Isla.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šią jūrą kai kurie raštininkai vadino Rusų mare.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
nuo ko ne vien pati sala Rusnės vardą sau gavo, bet dar tūli raštininkai pačią Žemaičių jūrą Rusų mare vadino, o jos pajūrių gyventojus rusais, bet tankiau parusiais, arba parusais, beje, pas Rusnę gyvenančiais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žemaičių jūra šiame fragmente yra konkretus jūros vardas.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Šiaurėj, Odinui mirus, nebepasitiko tokio, kurs būt galėjęs visą šiaurę valdyti ir kurio būt klausiusios tautos, šiapus ir anapus Žemaičių jūros gyvenančios.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žemaičių jūra siejama su žuvėdų karėmis ir prekybos plėtra.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Kad taip šiaurėj ir Žemaičių jūroje audras vertė kariaudami, vienok nuo pietų, nurimus tautoms kita kitą stumdyti, rados pakajus, ir prekyba vėl pradėjo plėstis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Per Žemaičių jūrą lietuvių prekyba padidėjo, o Lietuvos ūkės rėda ketino joje įkurti laivyną.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
pasidavus Padaugavio vokiečiams į lietuvių globą, jų prekyba per jūrą dar didinos taip, jog Lietuvos ūkės rėdą^1452 ketėjo^1453 jau laivynę^1454 Žemaičių jūroj įkurti, nesgi nuo Narvos upės lig pat mažne Oderio upės į valdžią visas pašalys Žemaičių jūros vėl pagrįžo lietuvių, kaip pirm 300 metų buvo buvęs; todėl prekyba per Žemaičių jūrą pasididino: kaipogi leido tenai linus, javus, kanapes, kailius,
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
galutinė geografinė tapatybė šaltinyje pateikta senąja forma; čia palikta kaip atskiras jūros vardas.