Ne viskam galime įvirtai pritaikyti tai, ką dabar pateikėme, nes turime žinių apie didelį ir galingą jotvingių žygį į Pietų Rusią, Jie tikriausiai ketino pasinaudoti ianuometiniais to krašto sunkumais: mongolai nuolat puldinėjo, o kunigaikščiai vaidijosi tarpusavyje. 1247 metais jotvingiai pasiekė net Holmą prie Ochodzos ir Busavnos; anuomet tai buvo garsūs valsčiai, ir tas kraštas buvo labai nuniokotas. Kunigaikštis Vasilka, išžygiavęs iš Voluinės Vladimiro, jau trečią dieną pasivijo juos prie pat Drohičino (dabar Kobrino apskritis).
Voluinės Vladimirą apgulė kunigaikštis Liubartas, pasikvietęs brolį Kęstutį ir prie jo kariaunos prijungęs savo pajėgas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kunigaikštis Liubartas, naudodamasis proga, mat būtent tuo metu minėtojo karaliaus vasalas Aleksandras Karijotaitis, kuris turėjo Voluinės Vladimirą, atimtą iš Liubarto, lankėsi Krokuvoje, pasikvietė Kęstutį, savo brolį, prie kurio kariaunos prijungęs savo pajėgas, apgulė Voluinės Vladimirą. Tą pilį gynė kunigaikščio Konstantino vietininkas Petras Turskis iš Lenčicos, su tokia drąsa, kad nebuvo vilties lengvai ją užimti.
Liubartas, netikėtai užėmęs Voluinės Vladimirą, įkurdino mieste stiprią kariauną ir pastatydino medinę pilį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Liubartas, netikėtai užėmęs šią valdą, įkurdino mieste stiprią kariauną, pastatydino medinę pilį. Toks jo poelgis buvo gana keistas, nes prieš dvejus metus karaliaus 1 Susituokė 1371 metų rugsėjį (Karamzin. - T. V - S. 19). 2 Danilavičiaus „Metraštininkas“ (p. 181); Karamzin. - T. V. - S. 17-19. Negalima sutikti su Rusijos istoriku, kad esą Kęstutis dalyvavo tame žygyje. Jis buvo užsiėmęs kryžiuočių stebėjimais, ir būtent tada, kai buvo žygiuojama į Maskvą, rėmė Voluinės Liubartą, kaip kad matysime vėliau. 203 Kazimiero įsakymu buvo pradėta ir beveik baigta statyti mūrinė pilis. Liubartas įsakė ją iki pamatų sugriauti ir vietoj jos statyti medinę pilį1