Rengiantis 1579 m. buvo samdomi kareiviai Vengrijoje ir Vokietijoje, perkami ir gaminami ginklai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 300-301
000 karių. Tuo būdu surinkus pinigų, prisi-\nsamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisi-\ngaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),\n\n1579 m.
1918 m. kovo 23 d. Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 136
Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovau-\njama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui \nGeorgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos \nkaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomy-\nbę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… \ngruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu. \nKonstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba ner-\nvingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai su-\njungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija.
1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu protokolu Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą, o Vokietija gavo Liublino vaivadiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 184
Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentro-\npui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp \nReicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į \nSSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos \nspaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. \nUžtat sukruto sujudo Maskva – V.
Kryžiuočių ordino veikloje išliko paprotys kviesti svečius iš Vokietijos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 56
Neišnyko nė senas paprati-\nmas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specia-\nlūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordi-\nnas.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS slaptu protokolu pasidalijo regioną įtakos sferomis, o Lietuva atiteko Vokietijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 183
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir \nsovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS \npasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sfero-\nmis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai.
Po 1629 m. paliaubų su ATR Gustavo Adolfo vadovaujama Švedijos kariuomenė Vokietijoje laimėjo pergalių prieš katalikų kariuomenes.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 119
Po 1629 m. paliaubų su ATR, Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo vadovaujama švedų kariuomenė ėmė skinti pergales prieš kata- likų kariuomenes Trisdešimtmečio karo mūšių laukuose (1618- 1648 m.), Vokietijoje.
Vokietijos universitetuose besimokę didikų vaikai protestantų mokslą parsiveždavo į Lietuvą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 266
**Protestantizmo plitimas.** Protestantizmas labai greitai pa- siekė Lietuvą. 1525 m. Lietuvos pašonėje priėmė protestantizmą kryžiuočių ordino magistras ir daugumas brolių. Be to, daug didi- kų vaikų, išvažiavę mokytis į Vokietijos universitetus, užsikrėsda- vo protestantų mokslu, kurį parsiveždavo kartu ir į Lietuvą; čia, esant tokiai liūdnai Bažnyčios būklei, jam buvo labai patogi dirva plisti.
1918 m. kovo 23 d. Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet siejo ją su glaudžiais ryšiais su Vokietija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 136
Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovau-\njama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui \nGeorgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos \nkaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomy-\nbę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… \ngruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu. \nKonstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba ner-\nvingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai su-\njungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija.
Rygos pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad buvo svarstytas Gedimino laiškų į Vokietiją tikrumas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 90
Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun\ntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri\nterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant\ntaiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų,\nrašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas\njį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri\nimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar\ntį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa\ntvirtintą.
Rengiant 1579 m. žygį prieš caro kariuomenę, kareivių buvo prisisamdyta Vengrijoje ir Vokietijoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 300-301
000 karių. Tuo būdu surinkus pinigų, prisi-\nsamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisi-\ngaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),\n\n1579 m.
1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu Reicho ir SSRS protokolu Lietuvai patekus į SSRS įtakos sferą, Vokietijos spaudimas Lietuvai baigėsi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 184
Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentro-\npui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp \nReicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į \nSSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos \nspaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. \nUžtat sukruto sujudo Maskva – V.
Į Vokietijos protestantiškus universitetus mokytis išvykę jaunuoliai dažnai grįždavo protestantai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 304
Daugelis vyko į Vokietiją; bet kadangi ten universitetai\nbuvo protestantiški, tai dažnai jie iš ten grįždavo protestantai.\nTais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje\nbuvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo ka-\ntalikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į pro-\ntestantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į kata-\nlikybę.
1940 m. birželį iš Lietuvos pasitraukęs Antanas Smetona per Vokietiją, Šveicariją ir Portugaliją išvyko į JAV.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 225
1940 m. birželį išvykęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona nebuvo pa-\ngeidaujamas nė vienoje Europos šalyje, tad per Vokietiją, Šveicariją, Por-\ntugaliją išvyko į JAV.
1928 m. sausio 29 d. po ilgų derybų pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 153
Sureguliavus santykius su sąjungininkais, stengiantis išvengti dvejonių \ndėl naujo teritorijos statuso, su Vokietija pasirašytas kompleksas sutarčių, \nsvarbi prekybos ir laivininkystės sutartis, o 1928 m. sausio 29 d. po ilgų \nir sunkių derybų pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS slaptasis protokolas Lietuvą priskyrė Vokietijos įtakos sferai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 183
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir \nsovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS \npasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sfero-\nmis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai.
1928 m. sausio 29 d. po ilgų derybų buvo pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 153
Sureguliavus santykius su sąjungininkais, stengiantis išvengti dvejonių \ndėl naujo teritorijos statuso, su Vokietija pasirašytas kompleksas sutarčių, \nsvarbi prekybos ir laivininkystės sutartis, o 1928 m. sausio 29 d. po ilgų \nir sunkių derybų pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
1919 m. Versalio taikos konferencija nuo Vokietijos atskyrė Klaipėdos kraštą, bet jo Lietuvai neatidavė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 16
Tiesa, Versalio \ntaikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietu-\nvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipė-\ndiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ \nstatuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Po magistro mirties Ordine buvo priskaičiuojama du tūkstančiai brolių, gimusių kilmingose Vokietijos šeimose.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 41
Anaiptol, tu gausiai davei jiems visa, ko troško jo širdis.\nJo vadovavimo metais Ordinas taip sustiprėjo, kad neilgai trukus po jo mirties šiame\nOrdine jau buvo priskaičiuojama du tūkstančiai brolių, gimusių kilmingose Vokietijos\nšeimose. Jo šviesybė valdovas Konradas, Tiuringijos landgrafas, kurio giminaitis buvo ir\npats magistras, būdamas pasauliečiu, užsivilko drauge su dideliu būriu savo kilmingųjų\nšio Ordino vienuoli© apsiaustą.
Į Vokietijos protestantiškus universitetus išvykę studentai dažnai grįždavo protestantais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 304
Daugelis vyko į Vokietiją; bet kadangi ten universitetai\nbuvo protestantiški, tai dažnai jie iš ten grįždavo protestantai.\nTais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje\nbuvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo ka-\ntalikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į pro-\ntestantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į kata-\nlikybę.
Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją administravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis okupacinis valdymas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 202
Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją ad-\nministravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis \nokupacinis valdymas. Liepos 17-osios nutarimu iš „buvusių laisvų \nLietuvos, Latvijos, Estijos valstybių“ ir Gudijos sudarytas Rytų krašto \n(Ostlando) reicho komisariatas.
Iš Vokietijos ir toliau buvo kviečiami svečiai, o kovoms imta skelbti specialius kryžiaus žygius.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 56
Neišnyko nė senas paprati-\nmas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specia-\nlūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordi-\nnas.
Vokietija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabartinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 255-256
pabaigoje padėtis pasikeitė. Vokie- tija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabar- tinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai. Geryn klostėsi santykiai su kaimyne Lenkija, mat Vilniuje per pusę šimtme- L I E T U V O S I S T O R I J A 256 čio demografinė padėtis pasikeitė lietuvių naudai, lenkų Vilniuje liko 20 proc.
Lietuvos diplomatijoje buvo siūloma susigrąžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 178
Nega-\nlime kautis dviejuose diplomatijos frontuose, todėl Lietuvai reikia susigrą-\nžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija. Karinėje srityje \nS.
Rygos pasiuntiniai popiežiui pranešė, kad buvo svarstytas Gedimino laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 90
Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun\ntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri\nterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant\ntaiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų,\nrašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas\njį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri\nimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar\ntį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa\ntvirtintą.
1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 159
Tapusi Tautų Sąjungos nare Vokietija nebegalėjo remti Lietuvos \nambicijų Vilniuje, tačiau būtent su Vokietija 1928 m. pasirašytos net aš-\ntuonios sutartys ir pasiekta daugiausia. A.
1935 m. Stasys Lozoraitis siūlė Lietuvai atkurti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 178
Nega-\nlime kautis dviejuose diplomatijos frontuose, todėl Lietuvai reikia susigrą-\nžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija. Karinėje srityje \nS.
Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 224
Pabėgėlių gretas pa- pildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai. Vokietijai pralaimėjus karą, kai kurie jų pateko į vadinamąsias dipukų (angl. displaced persons (DP) – perkeltieji asmenys) – karo pabėgėlių, dėl įvairių priežasčių atsidūrusių už tėvynės ribų, stovyklas.
Susitikime dalyvavo Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš\nčiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d.
Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje buvo Vokietijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 95
1034-1035;\nkad Karolis Tryrietis, dar 1323 m.\nrugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijo\nje. Apie jo priėmimą popiežiaus\nrūmuose pasakoja Vygandas\nM a r b u r g a s, p.
Išvykę į Vokietijos universitetus jaunuoliai dažnai vėl pereidavo į protestantizmą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 304
Tais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje\nbuvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo ka-\ntalikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į pro-\ntestantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į kata-\nlikybę. Todėl katalikų dvasininkams ir jėzuitams buvo labai\nsvarbu įkurti savo aukštąją mokyklą, kad kuo mažiausia vyktų\nmokytis svetur ir kad vietoje būtų galima paruošti didžiai rei-\nkalingų katalikų šviesuolių su aukštuoju mokslu.
Pasiuntiniai su vainikais, išgirdę apie pasienio trukdymus, grįžo į Vokietiją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 381
Išgirdę apie pasienio trukdymus, tie pasiuntiniai su vainikais grįžo\nVokietijon. Vainikavimas susitrukdė.
Lietuvių konferencija numatė santykius su Vokietija, jeigu ši prieš Taikos konferenciją pripažintų Lietuvos valstybę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 133
Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos \nvalstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta \nvalstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam \ngyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su-\nšauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos \ngyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. \nJeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe-\nrenciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu \ntai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne \ntiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti-\nją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti \nrugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi-\nninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A.
LAF aktyvistai per ryšininkus iš Vokietijos siuntė instrukcijas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir būsimo sukilimo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 195-196
Mičiūno reprodukcija)\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n196\nAktyvistai rinko žinias iš sovietų valdomos Lietuvos, per ryšininkus iš \nVokietijos siuntė įvairias instrukcijas, nurodymus, kuriuose išskirtinis \ndėmesys buvo kreipiamas į galimybes atkurti Lietuvos valstybingumą, \nbūsimo sukilimo detales. Kadangi karinė LAF dalis bendradarbiavo su \nAbveru, nurodyta pirmiausia užimti tiltus, svarbiausius geležinkelio maz-\ngus, oro uostus, fabrikus ir kt.
1940 m. birželio 16 d. sovietų divizijos per Lietuvos teritoriją strategiškai atkirtusios Latviją ir Estiją nuo Vokietijos padėjo okupuoti abi šalis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 190
Lietuvos sovietizacija\n1940 m. birželio 16 d., sovietų divizijoms žygiu per Lietu-\nvos teritoriją strategiškai atkirtus Latviją ir Estiją nuo Vokietijos, žaibu \nokupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybės.
1940 m. birželio 16 d. sovietų divizijos per Lietuvą strategiškai atkirtusios Latviją ir Estiją nuo Vokietijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 190
Lietuvos sovietizacija\n1940 m. birželio 16 d., sovietų divizijoms žygiu per Lietu-\nvos teritoriją strategiškai atkirtus Latviją ir Estiją nuo Vokietijos, žaibu \nokupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybės.
Kaltinamieji teigė, kad Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi ir nurodymus gaudavo iš Vokietijos nacių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 180
Surinkta 34 tomai kaltinamosios medžiagos, teismo salės pasienyje išri- kiuota 300 dėžių su įrodymais: svastikomis, vėliavomis, smogikų unifor- momis, instrukcijomis, lapeliais, ginklais. Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R.
Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje dar buvo Vokietijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 95
1034-1035;\nkad Karolis Tryrietis, dar 1323 m.\nrugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijo\nje. Apie jo priėmimą popiežiaus\nrūmuose pasakoja Vygandas\nM a r b u r g a s, p.
1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis ir su ja pasiekė daugiausia užsienio politikos susitarimų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 158-159
)\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n159\nLenkiją. Tapusi Tautų Sąjungos nare Vokietija nebegalėjo remti Lietuvos \nambicijų Vilniuje, tačiau būtent su Vokietija 1928 m. pasirašytos net aš-\ntuonios sutartys ir pasiekta daugiausia.
Aktyvistai per ryšininkus iš Vokietijos siuntė instrukcijas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir būsimo sukilimo detalių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 195-196
Mičiūno reprodukcija)\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n196\nAktyvistai rinko žinias iš sovietų valdomos Lietuvos, per ryšininkus iš \nVokietijos siuntė įvairias instrukcijas, nurodymus, kuriuose išskirtinis \ndėmesys buvo kreipiamas į galimybes atkurti Lietuvos valstybingumą, \nbūsimo sukilimo detales. Kadangi karinė LAF dalis bendradarbiavo su \nAbveru, nurodyta pirmiausia užimti tiltus, svarbiausius geležinkelio maz-\ngus, oro uostus, fabrikus ir kt.
Vilniaus konferencijoje svarstyta, kad Lietuvos interesai labiau krypsta į Vakarus, tai yra į Vokietiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 133
Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos \nvalstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta \nvalstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam \ngyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su-\nšauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos \ngyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. \nJeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe-\nrenciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu \ntai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne \ntiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti-\nją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti \nrugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi-\nninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A.
Dvasininkais besirengiantys studentai paprastai vykdavo į Krokuvą, o kiti mokėsi Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetuose.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 251
Tačiau krizė privertė Lietuvos eksportą persiorientuoti iš nestabilių Rytų rinkų į reiklesnes Vakarų rinkas. Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje). Greitai persiorientavusi į Vakarus Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio.
Jo metais Ordinas gavo puikių dovanų Apulijoje, Romanijoje, Armėnijoje, Vokietijoje, o Vengrijoje vadinamąją Burcos žemę159, be to, Livoniją ir Prūsiją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 41
Be to, to paties brolio Hermano vadovavimo metais ir popiežius, ir imperatorius suteikė Ordinui didelių privilegijų. Jo metais Ordinas gavo puikių dovanų Apulijoje, Romanijoje, Armėnijoje, Vokietijoje, o Vengrijoje vadinamąją Burcos žemę159, be to, Livoniją ir Prūsiją. Jo rūpesčiu Ordinas pasiekė tokių klestėjimo viršūnių, kokių nuo amžių niekas nebuvo girdėjęs, nes vargu ar kuris vienuolynas bei ordinas yra šiame pasaulyje tiek laimėję vieno žmogaus pastangomis.
Vokietija buvo išimtis, nes joje jau nuo XI a. trūko laisvų žemių.
Lituanistika-32634-ATR-palivarko-ukis — XVI–XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos palivarko ūkis marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriu
PDF 10
Išimtimi laikytina Vokietija, kurioje jau nuo XI a. trūko laisvų žemių.