Vokiečių gatvė

PDF 280

už šimtą kapų lietuviškų grašių ir de­ šimtį pūdų pipirų]. Dominikonai tiktai sergėjo, kad pats miestas į jų vienuolyną vieną kanalą nukreiptų ir kad nedraustų nutiesti vamzdžių į Vilniaus pilininko Jono Hozijaus namus, esančius Vokiečių gatvėje, nes jam suteikta tokia teisė. Domino ]oanni Hosio Praefecto Castri Vilnen- sis posterisque ejus, ac ejus Parenti Do­ mino Ulrich, nuper defuncto, aquam ad ilius domum in Platea Germanorum du­ cendam et habendam in perpetuum per­ misimus, atque nostro dato privilegio firmavimus [Ponui Jonui Hozijui, Vil­ niaus pilies viršininkui ir jo įpėdi­ niams bei jo tėvui ponui Ulrikui, ne­ seniai mirusiam, vandenį į jo namus Vokiečių gatvėje atvesti ir amžinai turėti leidome ir mūsų duota privi­ legija patvirtinome].

PDF 277-278

261 ## Puslapis 278 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS statyti krautuves įvairiems maisto produktams pardavi­ nėti, o šalia jų - viešą miesto virtuvę ir vyninę, visą jų pelną skiriant miesto iždui. Tuo metu pirmą kartą miesto lėšomis pastatyta vieša pirtis, ir jos pelnas miestui atiduo­ tas, o iki tol turgaus centre stovėjusios mėsinės, nemalo­ niais kvapais teršusios orą, perkeltos prie Vokiečių gat­ vės, kur ir dabar tebėra6. Be to, miesto palivarkus imta saugoti nuo kariškių spaudimo bei žemietijos valdininkų piktnaudžiavimo7.

PDF 13

z., 1731 m. Vilniaus kapitulos kancleris dvasininkas Antanas Tyzenhauzas skundė savo giminaičius Inturkės seniūną Pranciškų Tyzenhauzą, Smiltenės (šiandieninėje Latvijoje) seniūną Benediktą Tyzenhauzą, taip pat Adomą Dau- noravičių ir kitus dėl Lindorfų (Lindorfowie) mūrinio namo Vokiečių gatvėje užpuolimo42. M