Santrauka
Sapiegų pajėgos Kitą dieną iš Vilniaus, kurio apylinkėse ir buvo sutelktos, pro Panerius ir Vokę Valkininkų kryptimi išžygiavo Sapiegų pajėgos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Sapiegų pajėgos iš Vilniaus apylinkių pro Panerius ir Vokę išžygiavo Valkininkų kryptimi. | c-001 | |
| t-002 Vytauto atkeldinti totoriai turėjo pagrindinę gyvenvietę prie Vokės upės. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sapiegų pajėgos iš Vilniaus apylinkių pro Panerius ir Vokę išžygiavo Valkininkų kryptimi.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Sapiegų pajėgos
Kitą dieną iš Vilniaus, kurio apylinkėse
ir buvo sutelktos, pro Panerius ir Vokę Valkininkų kryptimi išžygiavo Sapiegų pajėgos. Jas sudarė apie 1500 karių -
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto atkeldinti totoriai turėjo pagrindinę gyvenvietę prie Vokės upės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
]* - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persū dytas, tačiau negalima būtų nugin čyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prie raišumu savo naujai tėvynei. Jų dau gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakyti na tai apie Vilniaus, Trakų ir Nau garduko pavietus, kur iki šiolei ne būtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |