Višogrudas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie laimėtą mūšį, kuriame broliai nukovė tūkstantį penkis šimtus pomeranų Brolis Poponas, magistras, pasiuntė žvalgus, turėjusius atidžiai pažiūrėti, ką beveikiąs Sventopelkas, o pats su savo bei kunigaikščio Kazimiero kariuomene atvyko prie Višogrudo pilies291 ir ten įsikūrė stovyklą. Žvalgai sugrįžę pranešė, kad Sventopelkas su galybe savo karių stovįs prie Svečės pilies ir ją stiprinąs.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

O kitoje vietoje, kai žuvo tie, kurie susirado mirtį dėl savo patiklumo, nes nekovojo su priešais, vienas vyras pasakė kitam vyrui (1 Mak 2, 40): „Jeigu visi darysime taip, kaip padarė mūsų broliai, ir nekovosime prieš pagonis dėl savo gyvybės ir savo įstatymo, anie greitai išnaikins mus iš šalies”. Magistras ir broliai, naudingai pamokyti šių bei kitų švento rašto pranašysčių, ryžosi, nesigailėdami nei išlaidų, nei savęs, ginti nuo mūsų minėto karaliaus antpuolių Prūsijos žemę, kuri per begalines įstangas ir didžiulį vargą buvo išplėšta iš netikėlių nagų ir kurioje tikėjimo daigus laistė daugybės kilmingųjų kraujas. Todėl magistras minėtųjų metų vasarą, subūręs didelę kariuomenę, pasiuntė ją į Lenkiją ir apsupo Višogrudą, Lenkijos karaliaus pilį; joje gyveno nuodėmingi, išgarsėję piktais darbais vyrai, kurie plėšė pro šalį Vyslos upe plaukiančių laivais žmonių turtą, o juos pačius ėmė į nelaisvę ar žudė, ir niekas negalėjo nuo jų išsigelbėti, nepatyręs skriaudos, o šitaip jie darė ilgus metus, sunkiai skriausdami ir brolius, ir saviškius; po daugybės antpuolių jie galop smarkiai įsiveržė į pilį602; įniršę išgalabijo nusidėjėlius, nelabus vyrus, kėlusius jiems apmaudą, vienus paėmę į nelaisvę, o kitus išžudę, iš pasipiktinimo iki pamatų sudegino pilį.