Santrauka
Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |