Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Vilniaus kraštas

8 teiginiai8 įrašai3 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Vilniaus kraštas (1920–1922 m. vadinta Vidurinė Lietuva, nuo 1925 m. Vilniaus vaivadija, alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi Vilniaus žemė, kartais dar vadinama Vilnija, lenk. Wileńszczyzna) – rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis su Vilniumi, nuo 1919 m. balandžio iki 1939 m. rugsėjo (išskyrus 1920 m. liepos–gruodžio mėnesius) okupuota Lenkijos. Vilniaus krašto šiaurinė ir vakarinė sienos kelis kartus kito, jas įtvirtinti bandė Antantės šalys, nustatydamos demarkacijos linijas. Krašto sostine laikytas Vilnius, jame taip pat buvo Druskininkai, Eišiškės, Ignalina, Švenčionėliai, Švenčionys, Trakai, Varėna.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Vilniaus kraštas – teritorija, dėl kurios XX a. pirmoje pusėje kilo ilgalaikis Lietuvos ir Lenkijos konfliktas. 1920 m. šiame krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“, atspindėjusi tuometinę politinę sampratą apie Vilniaus priklausomybę. Apie 100 000 lietuvių gyveno Vilniaus krašte, todėl jo statusas buvo svarbus ne tik valstybių santykiams, bet ir lietuvių bendruomenės padėčiai. Derybose su Sovietų Sąjunga Lietuva siekė atgauti kelis lietuviškus krašto rajonus, tarp jų Švenčionis ir Druskininkus. Atgavus Vilnių ir kraštą, jų integracijai reikėjo daug lėšų: teritorija buvo nualinta karo, o modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS. Be to, Lenkija taikė ekonomines ir kultūrines sankcijas Vilniaus krašto lietuvių organizacijoms.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Lietuviaibažnytinė provincijaVilniaus kraštas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Karo metu nualintas kraštas
  • 1930-ųjų metų istoriniame šaltinyje aprašoma, kad Lietuvai atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, kraštas buvo nualintas karo metu. Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, „Lietuvos istorija“ (2013 m.).
Infrastruktūra
  • Modernios pramonės įmonės buvo išvežtos į SSRS
  • 1930-ųjų metų istoriniame šaltinyje nurodoma, kad tuo metu, kai Lietuva rūpinosi atgauto Vilniaus ir Vilniaus krašto integracija, modernios pramonės įmonės buvo išvežtos į SSRS. Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, „Lietuvos istorija“ (2013 m.).

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Lietuvai atgauto Vilniaus ir Vilniaus krašto integracija reikalavo daug lėšų, nes karo metu kraštas buvo nualintas, o modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sukurti Baltijos valstybių sąjungą pavėluota. Lietuvai reikėjo rūpintis atgautos sostinės Vilniaus ir Vilniaus krašto integracijos reikalais, tai reikalavo nemažai lėšų – karo metu kraštas nualintas, modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS. Tuo metu Lietuva geranoriškai rūpinosi keliolikos tūkstančių internuotų lenkų kareivių ir karininkų apgyvendinimu ir maitinimu, 12 000 tūkstančių Lenkijos žydų pabėgėlių išlaikymu, Vilniaus krašte reikėjo įvesti litą vietoje beverčių zlotų, pamaitinti bedarbius ir rasti darbą, aprūpinti žmones dokumentais.
t-005vidutinis

Derybose su sovietais lietuviai siekė atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus, tarp jų Švenčionis ir Druskininkus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Derybas apsunkino tai, jog spalio pradžioje karines bazes pagal panašias sutartis sovietai jau buvo primetę Estijai ir Latvijai. Lietuviai atkakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus). Sovietai, pradžioje reikalavę įsileisti 50 000 karių, tą skaičių sumažino iki 20 000.
t-006vidutinis

1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.

Įrodymai (1)
t-008vidutinis

Užmezgusi oficialius santykius su Vatikanu, Lietuvos vyriausybė siekė sudaryti bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tada kilo pavojus, kad bent okupuotosios Lietuvos Bažnyčia vėl gali būti surišta su Lenkijos arkivyskupijomis. Todėl, užmezgus oficialinius santykius su Vatikanu, pirmas vyriausybės rūpestis buvo sudaryti atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas. Tačiau Vatikanas 1925 metais sudarė konkordatą su Lenkija, visai neatsižvelgdamas į Lietuvos teises nepabaigtame ginče su Lenkija.
t-007vidutinis

Baltijos antantė negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ženevoje sudaryta Baltijos valstybių politinė ir diplomatinė sąjunga – Baltijos antantė arba Baltijos santarvė, siekusi stiprinti ekonominį, socialinį, teisinį ir administracinį bendradarbiavimą. Tačiau ji negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą. Po nesėkmingų tiesioginių derybų su Lenkija apsiribota proginiais diplomatiniais ryšiais, o į visus kitus tarptautinės politikos įvykius Lietuva žiūrėjo tik per Vilniaus prizmę.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
Lietuviai
Lietuviai gyveno ←:
Lietuviai
Puslapio nuorodos:
bažnytinė provincija

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—77
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11