Vilniaus katedra

PDF 133

Ne­ paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me­ tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku­ rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad­ vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies­ tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vys­ kupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pa­ reigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vysku­ piją20.

PDF 82

Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado \nskulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko \ndvasia.

PDF 288-289

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS\n29 to Augusto 1543 metais, numirė Vil-\nElžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota kated-\nliaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia ka-\nnando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro.\n272\n\n## Puslapis 289\n\nIV KNYGA\nPakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­\nteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­\nlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio\natrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.

PDF 286-287

Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap­ žiūrėti Vilniaus universiteto biblio­ tekoje. 270 ## Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš­ augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mo­ kyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustu­ vė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.

PDF 291-292

— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose.

PDF 119

Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo.

PDF 156

Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis\npriimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai­\nkydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo­\nbių. Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų\ndata, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus,\ntos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina­\nmą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei-\n55\nStryjkowski, p.

PDF 300

Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku­ pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon­ tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide­ lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo pro­ tėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į ka­ tedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri ta­ ve pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!" Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino kara­ lių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.

PDF 160

Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 die-\nnas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas\nkatedros rūsyje, po šv. Mykolo Arkangelo altorium.

PDF 156

Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis\npriimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai­\nkydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo­\nbių. Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų\ndata, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus,\ntos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina­\nmą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei-\n55\nStryjkowski, p.

PDF 160

Tada Zigmanto Augusto motina, ka-\nralienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą;\nbet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas.

PDF 184-185

Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži­ nomas). Copia Minen wilgen Horsam mit gantzer Stedicheit tonoren Er- same lene Her Mester Wetet dat ik enen Dener gesant kadde tor Vylle vnd ke seckt tidunge dat de stat tor Vylle altomale vorkrant sy vnd de dom de is ok vorkrant vnd des Königes Kemenade (Scklosz-Gewölke, Sckatz-Kammer) de is vork- rannt mit alle dėmė sckatte vnd Kleynoede dat darynne was ok so sint dėmė Könige Vitoweten vorkrant Xj Hyngeste Sun­ der ander Perde vnd ander Quek (Viek) in eyme stalle vnd vte dėmė stalle dar was dat vner ute gekomen vnd des Königes Hofdar selnest tor Vylle de is ok altomale vorkrant vnd vėlė ---- • ---- 168 ## Puslapis 185 Il KNYGA Kopija Pirmiausia, Jūsų Malonybe Pone Magistrė, būdamas nuo­ lankus ir ištikimai tarnystę Jums eidamas, pranešu, kad bu­ vau pasiuntęs tarną į Vilnių, o pastarasis man atnešė žinią, jog Vilniaus miestas visiškai sudegė; katedra ir karaliaus iždas su visais jame buvusiais turtais bei brangenybėmis ir­ gi sudegė. Be to, dar (dėmė Könige) sudegė Vytauto vienuoli­ ka eržilų, be kitų žirgų ir gyvulių arklidėse, kur būtent užsi­ plieskė ugnis.

PDF 286-287

Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap­ žiūrėti Vilniaus universiteto biblio­ tekoje. 270 ## Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš­ augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mo­ kyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustu­ vė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.

PDF 282

287. 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku­ po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios per- mūrijimo per penkerius metus, pra­ dėjus nuo 1536 metų.

PDF 292

Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose. Dažnas Žygimanto Augusto, jo palydos, svetimšalių pasiuntinių ir didikų buvojimas Vil­ niuje, tvarkingesnių, net puikių pastatų statymas vertė gy­ vai darbuotis amatininkus, didino jų skaičių.

PDF 288-289

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS\n29 to Augusto 1543 metais, numirė Vil-\nElžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota kated-\nliaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia ka-\nnando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro.\n272\n\n## Puslapis 289\n\nIV KNYGA\nPakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­\nteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­\nlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio\natrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.

PDF 119

Bet ši katedra 1399 metais sudegė. Ta­\nda Vytautas buvo pastatęs naują gotiško stiliaus katedrą,\nbet ir ją gaisras sunaikino 1531 m.

PDF 118

Be esančių jau Vilniuje nuo seniau šv. Mikalojaus, šv. Petro ir šv. Panelės bažnyčių, dabar buvo padė­ ti pamatai Vilniaus katedrai ir šv. Martyno bei šv. Jono baž­ nyčioms* 2).

PDF 133

Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven­ tojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Ne­ paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me­ tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku­ rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad­ vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies­ tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.

PDF 202

Gyvatė (Giwojte)\nNuodingas šliužas. Šios rūšies būtybės buvo traktuojamos\nkaip namų dievaičiai, jas gyvas labai rūpestingai prižiūrėdavo.\nStrijkovskis aiškiai sako, kad Vilniuje, prie didžiosios Perkū­\nno šventyklos, tokie šliužai buvo laikomi atskiroje koplyčioje,\nkurią ir dabar galima pamatyti Katedroje, po didžiuoju alto­\nriumi.

PDF 162

Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro. Tik 1853 m. grafas E. Tiškevičius toje vietoje, kur turėjo būti senasis šv. Mykolo altorius, pastatė naują paminklą; tai marmurinė lenta su atkartotu karalienės Bonos užrašu ir nauju prie- rašu.

PDF 16

Iš stabmeldystės laikų mes nieko nebeturime. Gedimino sostinėje mūrinių pastatų nebuvo; net paties kunigaikščio pilys — Aukštoji ir Žemoji — buvo medinės, taip pat ir stabmeldiškosios šventyklos, stovėjusios šventuose alkuose (kur dabar yra Katedra, taipgi netoli Aušros Vartų ir Antakalnyje). Po 1387 metų, įvedus krikščionybę, prasidėjo gyva statyba.

PDF 28

Tai galima paaiškinti neigiamu reformacijos poveikiu; o be to, tuo pat metu klestėjusio vėlybojo gotinio stiliaus bažnyčios beveik patenkino naujų katalikiškų šventyklų paklausą. Antrajame XVI amžiaus trečdalyje buvo renesansiškai perstatyta Katedra. Bet abiejų sekančių šimtmečių perdirbinėjimai visiškai išdildė šitą renesansinę Katedrą, sukurtą dalyvaujant Romos ir Sienos architektoriams.

PDF 43

Petro ir Povilo bažnyčios lobyną sukrovė milžinišką gyvenimo pilnumą ir begalinę tikrovės įvairybę, — nuo primityvių kasdieninio gyvenimo reik­ menų iki aukščiausiųjų dvasios realybių. Vilniaus barokinės skulptūros paminklų įspūdžiams papildyti apžiūrėsime dar Nukryžiuotojo figūrą iš dramblio kaulo ( 51 ), saugomą Katedros za­ kristijoje. Medinis kryžius su šita figūra yra vadinamas Vytautiniu Kruci­ fiksu— kaipo tariamoji Vytauto Didžiojo dovana; bet iš tikrųjų jis negali turėti jokio ryšio su Vytautu, nes yra kilęs iš XVII amžiaus pabaigos.