Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai6 įrašai0 ryšių
Vilniaus Žemutinė pilis buvo Gedimino kalno papėdėje įsikūręs gynybinių įrengimų ir kitų pastatų kompleksas. Ji taip pat vadinta Kreivąja pilimi ir driekėsi palei Viliją, tarp pilies kalno bei upės. Pilyje buvo kunigaikščių menės, o ją supo medinė tvora, grioviai ir Vilnios vandenys, sudarę puolėjams sunkiai įveikiamas kliūtis. Reikšmingiausia jos dalis buvo Šventaragio slėnis tarp Vilijos ir Vilnelės, apaugęs ąžuolais; čia, pasak šaltinio, degė lietuvių garbinta amžinoji Gabijos ugnis. Iš vakarinių vartų kelias per du tiltus vedė per Vilnią ir Vingrių upokšnį, tačiau vieno puolimo metu liepsna apėmė medinius pilies statinius, aptvarus ir užkardas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Paskirtis |
|
| |
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Vilniaus Žemutinė pilis buvo gynybinių įrengimų ir kitų pastatų kompleksas Gedimino kalno papėdėje.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Vilniaus Žemųja pilimi laikomas gynybinių (rengimų ir kitų pastatų kompleksas, buvęs Vilniuje Gedimino kalno papėdėje. Šioje vietoje sodybų žymių rasta jau Iš I tūkstantmečio vidurio, o XIII a. antrojoje pusėje ir XIV a. pradžioje šioje teritorijoje (prie 221 dabartinių Pionierių rūmų) būta ir mūrinio pastato
Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja, driekėsi pilies kalno papėdėje palei Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kalnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydinta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno garsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikšmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpiantis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių.
Žemutinė pilis taip pat vadinta Kreivąja pilimi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kalnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydinta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno garsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikšmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpiantis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių.
Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja, driekėsi apačioje, joje buvo kunigaikščių menės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kryžiuočiai priešais regėjo dvi galingas tvirtoves, prieš kurias buvo užsimota. Aukštutinė pilis, aukštų mūrų bei bokštų saugoma, ir Žemutinė, apačioje besidriekianti, kur buvo kunigaikščių menės, vadinta Kreivąja. Prie jos šliejosi pats miesto centras, nedidelis, su mediniais namais, bet su tvirtų statinių tvorų ir griovių sutvirtinimais.
Per svetimšalių puolimą Žemutinėje pilyje keliose vietose įsiplieskė ugnis ir apėmė medinius statinius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O šeštosios dienos rytą buvo pradėtas pagrindinis puolimas iš visų pusių, sukaupus visas jėgas. Svetimšalių ataka buvo smarki, tačiau ir lietuvių gynyba iš pradžių ne mažiau narsi; paskui ūmai keliose vietose nežinia kaip prasiveržė liepsna Žemutinėje pilyje ir pagavo medinius statinius, aptvarus, užkardas. Ar išdaviko, ar priešo sumaniai padegta ugnis staiga apėmė Krautuvių pilį ir likusią Kreivosios dalį.
Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų kelias vedė per du tiltus, nutiestus per Vilnią ir Vingrių upokšnį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pilies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta statinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vienos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė nelengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Vingrių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 5 | 5 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 1 |